2020 m. liepos 18 dieną suliepsnojo šventinė ugnis Žalgirio pergalės parke, kuri skelbė Žalgirio mūšio pergalės 610-ąsias ir Žalgirio pergalės parko įkūrimo 30 metų jubiliejų.
Prieš 610 metų netoli Tanenbergo ir Griunvaldo vyko mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Kryžiuočių ordino. Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija.
Šia proga Lietuvos patriotinių organizacijų dėka Lenkijoje, Žalgirio mūšio lauke šalia Olštyno, pergalės 610-osioms metinėms atminti atsirado paminklinis akmenuo su užrašu: „Nuo lietuvių tautos už bendrą pergalę“ lietuvių ir lenkų kalbomis. Akmuo, sveriantis 14 tonų, iškilmingai atkeliavo iš Kupiškio rajono Adomynės laukų. Lenkijoje paminklinio akmens atidengime dalyvavo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos Premjeras Sauliaus Skvernelis, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda.
Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ narių visuomenininkų dėka pastatytas ne mažiau kaip Lenkijoje paminklinis akmuo (12 tonų) su užrašu „1410 m. Žalgirio pergalei atminti“. Paminklo mecenatas, klubo valdybos narys, šaulys, UAB „Hidraulinės sistemos“ savininkas Juozas Klimkevičius. Akmenį padovanojo šaulys Robertas Galeckas, techninę paramą teikė ir Kauno rajono ūkininkas Juozas Staliūnas.
Paminklinio akmens viršūnės papuošimas virto tikra diskusija. Tačiau subendrinus istorikų, valdybos narių, ir dailininkų interpretacijas, paminklinio akmens viršūnėje atsirado du kalavijai (kardai). Tai unikalus paminklas, neturintis analogo bent Lietuvoje, nes remiasi tikrais faktais.
1410 m. liepos 15 d. sustojusioms daugiatūkstantinėms jungtinėms Lenkijos-Lietuvos ir Kryžiuočių ordino kariuomenėms vienas prieš kitą, nei viena nedrįso pradėti mūšį. Tuomet Kryžiuočių ordino magistras baronas fon Jungingenas siunčia du pasiuntinius, kurie, pasak lenkų istoriko-metraštininko Dlugošo, perdavė tokius magistro žodžius:
„Didysis Prūsijos magistras siunčia tau ir tavo broliui per mus čia esančius heroldus šiuos du kardus, kad tau padėtų būsimoje kovoje, kad su šia pagalba ir su savo kariuomene ne taip delsdamas ir su didesne drąsa negu dabar rodai, žengtum į mūšį, taip pat, kad nesislapstytum šiuose miškeliuose ir krūmokšliuose, bet išeitum į kovą atvirame lauke…”.
Ištrauka iš Jono Dlugošo Žalgirio mūšio aprašymo: Magistras siunčia šiuos du kardus pilnai įsitikinęs savo pergale, paruošęs kaladžių ir pančių kuriuos kryžiuočiai buvo paruošę savo priešams. Jogaila paėmė tuodu kardu be makščių ir atsakė, kad nors turi pakankamai ginklų, šiuos kardus priima, kad jie padėtų jo teisingąjį reikalą ginti. Pasiuntiniams išėjus liepė trimituoti ženklą mūšiui pradėti. Žalgirio mūšis buvo laimėtas, po kurio jau Ordinas nebeatsigavo.
Paminklinio akmens atidarymo ceremoniją ir kitus parengiamuosius, organizacinius darbus organizavo klubas „Žalgirio pergalės parkas“ (pirmininkas Gintautas Tamulaitis) ir Babtų kultūros centro laimėtas projektas „Žalgirio parkui-30 metų“ (direktorė Eglė Patinskaitė). Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Žilvinas Zinkevičius pašventino paminklinį akmenį. Renginio organizavimo dalį išlaidų padengė Kauno rajono savivaldybė (meras Valerijus Makūnas).
Jau tapusi tradicija, parke uždegamas aukuras, o ugnis atgabenta iš Kauno nuo Nežinomo kareivio kapo. Ugnį atgabeno ir atnešė jauni šauliai kartu su šauliu ir savanoriu Mindaugu Iskevičiumi.
Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius, Seimo nariai: Vytautas Kamblevičius, Andrius Kupčinskas, Raminta Popovienė, Sveikatos ministras Aurelijus Veryga, Kultūros viceministrė Zita Bružaitė, Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockis, Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Žilvinas Zinkevičius, Babtų ir Panevėžiuko bendruomenės nariai ir kiti svečiai.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis savo kalboje paminėjo, kad – „pasaulyje šiomis dienomis vyksta daug renginių, kurie padėjo pagrindus demokratijai: Bastilijos paėmimo diena, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), Pasaulio lietuvių vienybės diena. Tarp šių datų įsipina ir laimėtas Žalgirio mūšis, kuris yra pagerbtas su mūsų prezidentu Lenkijoje, labai nuostabu, kad Lietuvoje turime vietą, kur galime švęsti Žalgirio pergalę tie, kurie nenuvyko dėl įvairių priežasčių į tikrąjį mūšio lauką“. Po to Seimo pirmininkas įteikė sveikinimus aktyviems parko kūrėjams dėkodamas – „už Žalgirio pergalės parko įkūrimą ir jo puoselėjimą, už entuziazmą, visuomeniškumą ir gilią pagarbą Lietuvos istorijai, Jūsų dėka Lietuva turi nuostabų Žalgirio pergalės parką, pelnytai didžiuokitės nuveiktais darbais“. Klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis įteikė Seimo pirmininkui klubo išleistą knygą „Žalgirio parkas Kauno rajone“, kuriame aprašyta visa Žalgirio parko kūrimosi istoriją nuo 1990 metų su foto nuotraukomis.
Kultūros ministrė Zita Bružaitė prisipažino, kad ji pirmą kartą parke ir pasidžiaugė vykdomais visuomenininkų darbais. Seimo narys V. Kamblevičius prisiminė pirmuosius Žalgirio parko kūrėjus, kuris ant plyno lauko pradėjo kurti parką. Jis akcentavo, kad dabar svarbu ne tik parką išlaikyti, bet ir visiems susirėmus pečius pradėti statyti pagrindinį parko paminklą – „Gediminaičių stulpus“. Lietuvos nepriklausomybės Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius, kaip ir kiekvienais metais dovanojo parkui savo sukurtą eilėraštį, skirtą visiems kovotojams už Lietuvos laisvę. Seimo narys Andrius Kupčinskas ne tik pasidžiaugė parku, bet ir padovanojo parko pirmininkui istorinę vėliavą. Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockas perdavė linkėjimus nuo Kauno rajono mero Valerijaus Makūno ir įteikė padėkas aktyviems klubo nariams.
Visi pasisakiusieji vis akcentavo, kad gal dar po 5 ar 10 metų parke stovės pagrindinis paminklas – „Gediminaičių stulpai“, kuriam dar šiandien nerandama lėšų, nors pamatai jau išlieti.
Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas Gintautas Tamulaitis išsakė mintį, – jei visi stengtųsi prisidėti ne kalbomis, o darbais prie parko kūrimosi, tai tikrai gali po penkių metų atsirasti ir pagrindinis paminklas“. Pirmininkas padėkojo visiems prisidedantiems prie parko kūrimo, o ypač Kauno rajono savivaldybės merui Valerijui Makūnui už nuolatinę pagalbą ir paramą kuriant parką ir organizuojant jame šventinius renginius. Padėkojo visiems dalyvavusiems šventėje, o aktyviausiems įteikė padėkas visiems prisidėjusiems prie paminklinio akmens „1410 m. Žalgirio pergalei atminti“ sukūrimo bei kitų darbų kuriant ir puoselėjant parką.
Įspūdingai, kaip ir prieš 610 metų, esant dideliam karščiui, riteriai „Viduramžių pasiuntiniai“ demonstravo ne tik riteriškus kovų menus bet ir karių drąsą bei ištvermę. Pasiklausę dainų atliekamų Babtų kultūros centro Vandžiogalos laisvalaikio salės folkloro ansamblio „Griežlė“ bei vyrų vokalinės grupės „Tankuojis“, paragavę skanios kareiviškos košės, šventės dalyviai išsiskirstė su mintimis, sugrįžti ir kitais metais, nes klubas kiekvienais metais organizuoja Žalgirio pergalės mūšio atminimą parke, bet ir kiekvienais metais pateikia po vieną ar du projektus Lietuvos kultūros tarybai su viltimi įamžinti vis naujesnius Lietuvos istorijos akcentus. Svarbu, kad šie projektai sudomintų ne tik šventės dalyvius, bet ir Lietuvos kultūros tarybos konkurso organizatorius, vertintojus.
Teksto autorius Gintautas Tamulaitis
