2021 12 11
Šiandien XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybė mini pirmųjų metų sukaktį. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, pirmieji naujos Vyriausybės metai buvo paženklinti ne tik COVID-19 pandemijos, bet ir kaimyninio Aliaksandro Lukašenkos režimo organizuota hibridine – nelegalių migrantų antplūdžio – ataka prieš Lietuvą. Visgi, nepaisant sudėtingo laikotarpio dėl kilusių iššūkių ir išliekančio neapibrėžtumo, susitelkus pavyko įgyvendinti nemažai darbų.
„Savo kadenciją pradėjome kitaip, nei kurie nors mūsų pirmtakai iki šiol – turėjome operatyviai imtis COVID-19 padarinių valdymo ir kilimo iš pandemijos duobės, kurioje tuo metu buvome atsidūrę. Negana to, dėl principingos užsienio politikos ir deja ilgamečių geopolitinių įtampų turėjome valdyti ir nelegalių migrantų krizę. Tačiau šiuo sudėtingu metu mums pavyko susitelkti, atlaikyti kylančias grėsmes ir įgyvendinti išsikeltus tikslus: nuo įstatymų projektų pakeitimų įgyvendinimo iki ypatingai svarbių investicinių strategijų, prisidėsiančių prie Lietuvos ekonomikos bei švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos sektorių transformacijos“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
2021 m. ir 2022 m. biudžeto projektai
Bene svarbiausiais pirmųjų Vyriausybės metų darbais ministrė G. Skaistė įvardijo net du – 2021 m. ir 2022 m. – biudžeto projektus. Antradienį Seimo plenarinėje posėdžių salėje bus galutinai balsuojama dėl 2022 m. biudžeto projekto, kuriame didžiausias dėmesys buvo skirtas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui. Siekiant šių tikslų, daugiausiai per dešimtmetį padidintas minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydis bei neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) dirbantiems ir neįgaliesiems.
„Ateinančiais metais pajamos augs senjorams, vienišiems asmenims, medikams, mokytojams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams. Mums labai svarbu paskatinti žmones grįžti į darbo rinką, dirbti, todėl minimalų mėnesinį atlyginimą uždirbantiems pajamos dėl MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo kils reikšmingai. Racionaliai suplanuotas šalies biudžetas leis įgyvendinti Vyriausybės programoje įrašytus įsipareigojimus: užtikrinti augti ir tobulėti padedančią švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, taip pat pasirūpinti valstybės ir žmonių saugumu, reikalingais pokyčiais ekonomikoje“, – sakė finansų ministrė.
Planas „Naujos kartos Lietuva“
Šiemet vos per 4 mėnesius nuo naujos Vyriausybės darbo pradžios, sukurtas ir Europos Komisijoje (EK) patvirtintas reformų ir investicijų planas „Naujos kartos Lietuva“ už 2,225 mlrd. eurų. Puikiai EK įvertintame plane pinigai bus skirti aukštos pridėtinės vertės ekonomikos skatinimui, skaitmeninimui, žaliojo
kurso, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui, teisingesnės ir atsparesnės sukrėtimams Lietuvos vystymui.
Iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės Lietuvai numatyta 2,225 mlrd. eurų apimties dotacija, per ateinančius keletą metų bus panaudota reformoms ir investicijoms septyniose komponentų kategorijose: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas. Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija – visos Europos Sąjungos prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai bent 37 ir 20 proc. skiriamų lėšų.
Liepą Lietuvoje viešėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen planą „Naujos kartos Lietuva“ pavadino puikiu, o gautas pirmasis avansinis mokėjimas – 13 proc. numatyto finansavimo arba 289 mln. eurų – nukreiptas skaitmeninimo ir inovacijų kryptims.
Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinantis planas
Šiemet taip pat parengtas ir Vyriausybės patvirtintas šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinantis planas, kuriuo iškeltas tikslas iki 2030 m. PVM atotrūkį sumažinti nuo dabar esančio 25 proc. iki ES vidurkio – 10 proc.
Anot finansų ministrės G. Skaistės, šiuolaikinės technologijos sudaro galimybes išmaniau ieškoti šešėlio realiu laiku, jį užkardyti ir suvaldyti rizikas efektyviau ten, kur anksčiau tokių galimybių nebuvo. Todėl plane esminis dėmesys skiriamas skaitmenizacijos procesams – kokybiškam duomenų surinkimui, analizei bei jų sinchronizavimui skirtingų institucijų duomenų bazėse, sukuriant platų informacinį tinklą, padėsiantį taikliai identifikuoti rizikas. Žvelgiant plačiau į Lietuvos šešėlio sudėtį, esminės problemos yra didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, pramonės bei statybos sektoriuose, todėl šešėlio mažinimui bus taikomos specializuotas priemonės, taip pat skatinamas savanoriškas mokesčių mokėjimas, užtikrinamas taiklesnis mokesčių administravimas bei imamasi prevencijos ir visuomenės sąmoningumo ugdymo.
Preliminariais vertinimais, palaipsnis PVM atotrūkio sumažinimas (iki 10 proc. nuo teorinės PVM prievolės 2030 m.) galėtų kasmet vidutiniškai padidinti mokestines pajamas po 0,1 proc. nuo BVP arba 63-90 mln. eurų. Dėl to laikotarpio pabaigoje (2030 m.), perskirstymas per biudžetą galėtų būti didesnis apie 760 mln. eurų arba 1 p. p. nuo BVP.
Šių metų gruodžio 2 d. Europos Komisijos paskelbtoje PVM atotrūkio vertinimo ataskaitoje, Lietuva minima tarp šalių, kuriuose fiksuotas didžiausias atotrūkio sumažėjimas.
Mokesčių lengvatų peržiūra
Anot finansų ministrės G. Skaistės, prieš metus pradėjusi dirbti Premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė kėlė sau ambicingus teisingesnės ir augti palankesnės mokestinės sistemos tikslus bei siekį užtikrinti pensijų indeksavimo, vienišų pensininkų skurdo mažinimo ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, taip pat geresnių švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų paslaugų kokybės tikslus, kurių dalis jau pradėta įgyvendinti.
Siekiant esminių pokyčių, atlikta mokestinių lengvatų peržiūra, suburta plati ekspertų darbo grupė, kurioje diskutuota pelno reinvestavimo skatinimo, investavimo ir ilgalaikio taupymo, lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūros, žaliosios ekonomikos transformacijos, savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo ir pajamų nelygybės mažinimo temomis. Artimiausiu metu planuojama pateikti pirminius pasiūlymus ir kviesti tiek gyventojus, tiek verslo ar įvairių organizacijų atstovus, pateikti savo pastabas. Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks plataus visuomenės ir politinių partijų palaikymo.
Pasak finansų ministrės G. Skaistės, stabili ir prognozuojama mokesčių sistema yra vertybė, todėl skubotų sprendimų nebus – visi siūlomi mokestiniai pakeitimai, tikėtina, įsigaliotų nuo 2023 metų.
Tuo pačiu šiame kontekste parengtas ir priimtas trejų metų akcizų planas, kaip ilgesnio laikotarpio kryptį brėžiantis dokumentas, užtikrinantis politikos stabilumą ir prognozuojamumą. Planu siekiama mokestinėmis priemonėmis mažinti alkoholinių gėrimų, tabako produktų ir jų alternatyvų prieinamumą bei vartojimą, ypač jaunų asmenų tarpe, ir prisidėti prie visuomenės sveikatos politikos tikslų įgyvendinimo. Planuojama, kad per visą trejų metų laikotarpį biudžetas turėtų pasipildyti daugiau nei 104 mln. eurų.
Kartu Finansų ministerija pateikė eilę pasiūlymų, kurie sukurs sąlygas mokestiniam teisingumui ir administracinės naštos mažėjimui. Puikūs to pavyzdžiai – Buhalterinės apskaitos bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pakeitimai.
Seime priimtas atnaujintas Buhalterinės apskaitos įstatymas ne tik pakeitė pavadinimą į „Finansinės apskaitos įstatymą“, bet ir pirmą kartą nuo 1993 m. atsinaujino iš esmės – pakeistas skaitmenizuotas dokumentų teikimas, suteikta daugiau laisvės specialistams organizuoti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus kontrolės priemones, palengvinant verslo administravimą. Taip pat gerinama ataskaitų kokybė, plečiama vadovų atsakomybė, įgyvendinamos tarptautinės rekomendacijos. Šiais pakeitimais bus užtikrinamas didesnis skaidrumas, duomenų atsekamumas ir patikimumas.
Seime dar svarstomame Loterijų ir lošimų mokesčio įstatyme nustatomas teisingesnis pajamų apmokestinimas, atsisakant šiuo metu galiojančio fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokesčio. Finansų ministerijos iniciatyva siūlomas perėjimas prie procentinio lošimo organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo užtikrins aiškesnę, visiems tolygią apmokestinimo sistemą: didesnės apyvartos mėnesiais verslas mokėtų daugiau, mažesnės – mažiau, bei padidins lošimų sektoriaus skaidrumą.
Suburta ekspertinė komanda Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtrai
Šiemet siekdama nubrėžti finansinių technologijų „Fintech“ sektoriaus tolesnės plėtros Lietuvoje viziją ateinantiems penkeriems metams, Finansų ministerija taip pat inicijavo darbo grupę, kuri atliks išsamią sektoriaus analizę, įvertins besikeičiančias „Fintech“ rinkos tendencijas ir naujas galimybes. Ši iš viešojo sektoriaus ir rinkos dalyvių atstovų suburta darbo grupė pateiks rekomendacijas, pagal kurias bus parengtos gairės 2022-2027 m. Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtrai.
Darbo grupė veikia keturiomis kryptimis: „Fintech“ sektoriaus plėtra ir branda, skaitmeninių finansinių paslaugų vartojimo skatinimas, inovacijų taikymo ir kūrimo skatinimas bei rizikų valdymo stiprinimas.
Strateginio valdymo metodika
Be jau minėtų įstatymų pakeitimų projektų, šiemet Finansų ministerija parengė Strateginio valdymo metodiką, kuri patvirtinta Vyriausybėje. Metodika užtikrins efektyvų valstybės finansų planavimą ir valdymą bei Lietuvos pažangą ir jos vertinimą. Metodikoje įtvirtinta, jog kiekviena planuojama investicija būtų pagrįsta ir lėšos skiriamos tik didžiausią naudą sukursiančioms veikloms. Strateginio valdymo metodika pakloja pagrindus efektyviam valstybės finansinių išteklių planavimui ir panaudojimui, siekiant užsibrėžtų valstybės tikslų.
Ankstyvojo perspėjimo sistema
Galiausiai, dėl COVID-19 pandemijos su sunkumais susiduriančiam smulkiam ir vidutiniam verslui, bendradarbiaudama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija ir agentūra „Versli Lietuva“, Finansų ministerija sukūrė Ankstyvojo perspėjimo sistemą, kurios tikslas – padėti išlaikyti gyvybingumą ir išsaugoti sukurtas darbo vietas.
Nuo liepos 17 d. pradėjusi veikti sistema galimą nemokumo riziką įmonėms nustato remiantis pačių mokesčių mokėtojų pateiktais bei iš trečiųjų šaltinių gaunamais VMI duomenimis. Statistiniais metodais nustačius galimą įmonės nemokumo riziką, VMI įmonę pranešimu informuoja asmeniškai, per Mano VMI. Pranešime nurodoma, kaip įmonė gali pasinaudoti sistema. Verslo atstovai, norintys pasinaudoti ankstyvojo perspėjimo sistema, gali kreiptis į verslumo ir eksporto plėtros agentūrą „Versli Lietuva“, leisiančią apsispręsti, kuria kryptimi toliau eiti – išsaugoti verslą pasinaudojant pagalbos priemonėmis, pradėti restruktūrizavimo procesą ar inicijuoti bankrotą ir taip išvengti dar didesnių krizių.
