Nuo 2027 metų Europos Sąjungoje (ES) įsigalios nauja emisijų prekybos sistemos (ETS) versija – ETS2. Ji numato, kad apyvartiniais taršos leidimais bus apmokestinamas ne tik pramonės ir energetikos sektorius, bet ir kelių transportas bei pastatų šildymas. Degalų tiekėjai turės pirkti emisijų leidimus už išskiriamą CO₂, o šios išlaidos atsispindės galutinėje degalų kainoje, todėl degalų brangimas neišvengiamas. Ką tai reikš Lietuvos transporto sektoriui ir kaip tam pasiruošti?
Kas yra ETS2 direktyva?
ETS2 direktyva – nauja ES klimato politikos priemonė, pagal kurią nuo 2027-ųjų bus apmokestinamos anglies dvideginio emisijos, susidarančios kelių transporte ir pastatų šildyme. ETS2 orientuota į degalų tiekėjus – jie turės įsigyti taršos leidimus už kiekvieną parduotą litrą degalų.
Tikėtina, kad šios išlaidos bus perkeltos galutiniams vartotojams, todėl benzinas, dyzelinas ir kiti degalai brangs. Tai paskatins tiek namų ūkius, tiek įmones mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir rinktis efektyvesnius, mažiau taršius sprendimus. ETS2 direktyva yra vienas kertinių Europos žaliojo kurso elementų, kuriuo siekiama klimato neutralumo iki 2050 metų.
Tuo pačiu tai bus pirmasis visoje ES taikomas mechanizmas, sukuriantis vienodas žaidimo taisykles ir minimalius CO₂ akcizus Bendrijoje – tai aktualu įmonėms, veikiančioms ir tarptautiniu mastu, ir vietinėje rinkoje.
Europoje pirmaujančios tarptautinių mobilumo paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko pabrėžia, kad tai labiausiai palies vietinius vežėjus, kurie pastaraisiais metais jau susidūrė su ne vienu degalų kainų šuoliu.
„Naujas reglamentas stipriau paveiks vietinį transportą, nes tarptautiniams vežėjams tokia situacija jau pažįstama. Tvarumo dedamoji taikoma kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Šveicarijoje, kur akcizas kasmet didėja. Dirbantieji Europoje su tuo puikiai susipažinę, tačiau vietos verslams tai – naujiena, reikalaujanti pasiruošimo. Visgi CO₂ dedamoji didelių kainų šuolių negeneruoja. Lietuvoje nuo metų pradžios padidintas akcizas dyzelinui turėjo didesnę įtaką kainų augimui“, – pažymi A. Michejenko.
Efektyvumas, sąnaudų mažinimas ar alternatyvūs degalai?
Prognozės rodo, kad dyzelinas gali brangti 10–16 centų už litrą šalyse, kuriose CO₂ dedamoji dar netaikoma. Lietuva priklauso šiai kategorijai, todėl pokytis bus juntamas. ETS2 direktyvos įsigaliojimas tiesiogiai paveiks transporto įmonių veiklos sąnaudas, todėl 2025–2026 m. yra tarsi „pasiruošimo langas“.
Didėjančių kaštų akivaizdoje transporto įmonės turi kelias išeitis: gerinti maršrutų planavimą ir transporto efektyvumą, svarstyti perėjimą prie alternatyvių, mažiau taršių degalų, tokių kaip sintetinis dyzelinas (HVO100), biodujos, vandenilis ar elektra.
Vis dėlto vienas pagrindinių būdų reaguoti į augančias degalų kainas – efektyvesnis transporto planavimas. Pasak A. Michejenko, kai kurie vežėjai nepakankamai įvertina kelių mokesčio svorį kaštų struktūroje, todėl maršrutų optimizavimas tampa ne tik finansine, bet ir strategine būtinybe.
„Yra valstybių, kur kilometro degalų sąnaudos yra mažesnės nei kelių mokestis. Todėl maršruto planavimas labai svarbus siekiant efektyvumo. Gali būti ilgesnių, bet greitesnių ir pigesnių maršrutų, arba atvirkščiai. Analizuodamas tokius pervežimus, verslas gali pasirinkti pagal tai, kas jam aktualu – kaina, laikas ar kiti aspektai. Maršrutą galima suplanuoti su telematinių sistemų pagalba, o po pervežimo nuosekliai įvertinti realų rezultatą: analizuoti skirtumus, suprasti jų priežastis ir pagal tai tobulinti pervežimus ar koreguoti ateities veiklos modelius“, – teigia ekspertas.
Pasak pašnekovo, ETS2 direktyva gali paskatinti investuoti į alternatyvius degalus – HVO100, biodujas, elektrą ar vandenilį. Tai mažiau taršios ir ilgalaikėje perspektyvoje stabilesnės sąnaudų požiūriu alternatyvos.
Visgi, pasak A. Michejenko, daugeliui vežėjų šis pokytis kol kas nėra tinkamas dėl neišvystytos infrastruktūros, didelių pradinių investicijų, reguliavimo sąlygų ar specifinių verslo poreikių. Nepaisant to, įmonės turėtų įsivertinti, kur alternatyvūs sprendimai galėtų būti naudingi, ir ieškoti būdų juos palaipsniui integruoti.
Kaip pasiruošti ETS2 poveikiui?
Sprendžiant, kaip prisitaikyti prie ETS2, duomenų analizė tampa kertiniu elementu. Transporto įmonės turėtų modeliuoti galimus scenarijus: kiek kainuotų kelionės ir degalai konkrečiose šalyse, kokios alternatyvos būtų naudingesnės, kur emisijos būtų mažesnės. Tokioje situacijoje itin svarbu turėti priemones, leidžiančias matyti ne tik šiandienos kaštus, bet ir prognozuoti rytdienos sprendimus.
Pasak A. Michejenko, turėdamos galimybę skaičiuoti tokių scenarijų poveikį, įmonės gali koreguoti strategijas, keisti logistikos schemas, planuoti investicijas ar inicijuoti derybas su klientais.
„Šiandien jau modeliuojame degalų kainas ateičiai. Situacijos žinojimas gali padėti vežėjams derėtis dėl naujų užsakymų, informuoti klientus apie laukiančius išlaidų pokyčius ir kartu ruoštis ateičiai“, – pažymi jis.
Pavyzdžiui, „DKV Mobility“ siūlo įrankius, padedančius įmonėms analizuoti degalų sunaudojimą, skaičiuoti emisijas ir modeliuoti įvairius scenarijus. Vienas pagrindinių sprendimų – „DKV Analytics“ – leidžia stebėti kuro pirkimus pagal šalis, maršrutus, kuro tipus ir emisijas. Remiantis šiais duomenimis, galima vertinti, kaip konkrečiai keisis veiklos kaštai įsigaliojus ETS2, pavyzdžiui, ar degalų papildymas tam tikroje šalyje bus ekonomiškai naudingas.
ETS2 nėra hipotetinė grėsmė – tai jau patvirtintas mechanizmas, kuris paveiks verslo aplinką šiame dešimtmetyje. Vis dėlto įmonės, kurios aktyviai ieškos sprendimų pereinamuoju laikotarpiu, galės ne tik sušvelninti sąnaudų šoką, bet ir sustiprinti konkurencinę poziciją. Pagrindiniai įrankiai – efektyvumo didinimas, duomenų analizė ir strateginis planavimas.
