Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pritaria visiškam visų rūšių rusiško iškastinio kuro importo draudimui nedelsiant bei pačioms griežčiausioms sankcijoms kitose ekonominėse srityse. Tai stiprus spaudimas Europos Tarybai, priimančiai galutinius sprendimus dėl sankcijų Rusijai. Be to, būtina skubiai siųsti daugiau ginkluotės ir karinės įrangos, įskaitant tankus, šarvuočius, sunkiąją artileriją ir t. t.
Rusiškų dujų ir naftos prekybą turėjome stipriai apriboti ir palaipsniui visiškai nutraukti net ne pačiame pirmame šių metų sankcijų pakete, bet dar 2014 m, kai Rusija faktiškai, kad ir ne tokiais mastais, kokiais vyksta šiandien, pradėjo karą Ukrainoje. Jau tada buvo akivaizdu, kad Putino režimas negerbia ir nepripažįsta kitų šalių valstybingumo.
Mes, Europa, padarėme lemtingą klaidą, tiek metų apsiribodami smerkiančiomis rezoliucijomis ir realaus poveikio Rusijos ekonomikai nedarančiomis sankcijomis. Man labai apmaudu, kad dalis Europos lyderių daug metų save apgaudinėjo, pateisindami savo neveiksnumą perspektyviais komerciniais santykiais su Rusija, diplomatijos galimybėmis ir pan. Baltijos šalys jau seniai netikėjo diplomatijos galia Putino atžvilgiu, o komercinius santykius su Rusija laikė ne galimybe, o labai pavojinga priklausomybe.
Jei būtume daug anksčiau tą rusiškų dujų „adatą“ ištraukę iš Europos, tai Rusijos karinė galia šiandien būtų jau daug daug silpnesnė. Šiandien pripažįstame ir mokomės iš savo klaidų. ES reaguoja nepalyginamai stipriau ir sparčiau, taikomos ES sankcijos neturi precedento, tačiau net ir tai yra per silpnas ir per lėtas atsakas.
Tūkstančių žmonių kankinimai, prievartavimai, masinės žudynės – tai ne statistika.Tai tikrų žmonių tikri likimai, su neįsivaizduojamomis kančiomis. Mūsų kaimynystėje. Aiškiai tai suvokdami nebeatidėliokime gyvybiškai svarbaus žingsnio – nutraukime Europos milijardinį finansavimą Rusijos karo mašinai. Dabar.ES vadovai reaguoja į vis didėjantį spaudimą nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą. Spauskime stipriau. Eikime į piketus, reikalaukime viešojoje erdvėje.
Girdžiu kalbų apie tai, kad nustatydami sankcijas Rusijai, iš tikrųjų nustatome jas sau… Žinoma, kad bet kokios priklausomybės nutraukimas laikinai sukelia sunkumų, nepatogumų. Kartais ir labai rimtų. Bet, mano akimis, negali būti nieko nepatogiau, nieko baisiau už tą Rusijos keliamą grėsmę, kurią šiandien stebime iš šalies ir, susidėję kuprines dėl viso pikto, svarstome, ateis karas iki mūsų ar ne.
Būtina kelti ir spręsti klausimą, kaip mes pasirūpinsim savais žmonėmis, kurie jau dabar nepakelia augančių kainų. Europos Sąjungos institucijose socialinė politika šiuo metu tampa vis svarbesnė. Tam reikalingas visų mūsų susitelkimas, reikalavimas iš valdžios, kad reaguotų į kintančias sąlygas.
Paraginkime valdžią solidarizuotis su labiausiai pasekmes jaučiančiais mūsų piliečiais ir socialinę politiką orientuoti į rimtą pagalbą pažeidžiamiausioms grupėms, socialinei atskirčiai, pajamų nelygybei ir skurdui mažinti. Žinoma, tai reikalaus didesnio biudžeto perskirstymo, didesnio solidarumo iš tų, kurie patiria mažiausius nuostolius.
Tačiau mūsų kintančios ekonominės sąlygos negali tapti pateisinimu Ukrainos vaikų, moterų, tėvų, senukų kankinimui ir žudymui. Už kiekvieną mūsų kad ir netiesiogiai sumokamą eurą į Rusijos ekonomiką gali būti pagaminta nauja kulka, kuri gali atimti dar vieną nekaltą gyvybę.
