Londonas, liepos 2 d. (dpa-ELTA). Rusija 18 mėnesių laikotarpiu vykdė dronų kampaniją prieš keliolika NATO valstybių, iš esmės nesulaukdama jokio atkirčio. Ji leido bepiločius orlaivius iš savo „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, arti kranto plaukiojančių krovininių laivų ir kitų, mažesnių laivų, parodė ketvirtadienį paskelbta analizė.
Londono Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) išnagrinėjo 144 incidentus 13-oje šalių nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2026 m. vasario, teigiama ataskaitoje.
Nors tikėtina, kad ne visi incidentai prasidėjo nuo Maskvos, ekspertai mato aiškų dėsningumą, teigiama analizės pranešime. Vakarų vyriausybės šių išvadų dar viešai nepatvirtino.
Ataskaitoje teigiama, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vis labiau pasikliauja dronais žvalgybos informacijai rinkti, nes po to, kai iš visos Europos buvo išsiųsta daugybė Rusijos diplomatų, tradiciniai šnipinėjimo tinklai buvo suardyti.
Joje teigiama, kad ši veikla taip pat buvo skirta išbandyti NATO narių pasirengimą ir reagavimo gebėjimus, atskleidžiant Europos oro gynybos pažeidžiamumą, nes ji iš esmės tebėra orientuota į įprastines grėsmes.
Labiausiai nukentėjo Vokietija
Analizė parodė, kad labiausiai nukentėjo Vokietija – joje užfiksuoti 58 incidentai, įskaitant šešis virš JAV oro pajėgų bazės Ramšteine ir prie Vokietijos ginkluotųjų pajėgų objektų Manchinge bei Noiburge prie Dunojaus.
Antroje vietoje atsidūrė Belgija – čia užfiksuoti 25 incidentai, įskaitant veiklą netoli Kleine Brogelio oro bazės, kurioje, kaip manoma, saugomi JAV branduoliniai ginklai.
Tyrimas parodė, kad šiek tiek mažiau nei pusė incidentų įvyko prie karinių objektų, ir šiek tiek mažiau nei 20 proc. – šalia civilinių oro uostų, kurių daugelis turėjo laikinai sustabdyti veiklą. Ketvirtis atvejų buvo susiję su kritine infrastruktūra, pavyzdžiui, uostais, energetikos bei pramonės objektais.
