Žentas pamažu tampa politiniu statusu. Tarptautinė praktika rodo, kad net sudėtingiausiems klausimams spręsti kartais pasirenkama ne institucija, o šeima. Antai Donald Trump į derybas dėl Ukrainos siunčia ne diplomatijos korpusą, o žmogų, kuriuo tiesiog pasitiki – savo žentą. Lietuvoje viskas vyksta kukliau, bet principas, regis, panašus. Pavyzdžiui, Kaišiadorių rajone yra toks Ignas Simonaitis. Nūnai – ne tik vicemeras, bet ir kandidatas meruosna.
Tomas Čyvas
Savivaldos rinkmai artėja. Šiaušiasi ir politinės intrigos. Atsitik tu man taip – iškilios rajono pažibos, teisėjų girdytojo, teisto Seimo nario Algimanto Radvilos… žentas. Apie I. Simonaičio galimybes dūzgia visas rajonėlis.
Kiek žinoma, ponas Ignas iki šios savivaldybės tarybos kadencijos rajono politikoje oficialiai net nesireiškė. Socialdemokratų partijos nariu tapo tik tada, kai buvo paskirtas vicemeru. Politinė karjera, galima sakyti, prasidėjo nuo finišo tiesiosios.
Sutapimas? Žinoma
Demokratijoje rinkimai vyksta viešai, tačiau kandidatų atsiradimo mechanizmai kartais lieka už kadro. Vieną dieną žmogus yra nežinomas, kitą – jau valdo administracinius svertus, o trečią – pretenduoja į viso rajono vairą. Tarp šių etapų nebūtinai yra ilga politinė biografija. Kartais pakanka tinkamos giminystės linijos.
Yra landsbergiai, yra saudargai, yra mazuroniai, yra gentvilai ir toliau pagal sąrašą.
Istoriniai Radvilos valdė teritorijas, statė pilis ir formavo valstybės politiką. Šiuolaikiniai – formuoja kandidatų sąrašus. Skirtumas tik tas, kad anuomet valdžia buvo paveldima atvirai, o šiandien ji organizuojama per rinkimus.
Kaišiadorys šioje istorijoje tampa ne išimtimi, o pavyzdžiu. Maža teritorija, kurioje galima stebėti, kaip veikia mažo mastelio valdžios perdavimas – be karūnų, bet su aiškia kryptimi. Ne per dekretus, o per kandidatūras.
Klausimas čia net ne apie vieną pavardę ar vieną šeimą. Klausimas – kiek Lietuvoje dar yra vietų, kur politika iš tiesų yra atvira konkurencija, o ne tylus paveldėjimo procesas, pridengtas rinkimų procedūra.
Toks klausimas ir privalo kilti savivaldos tarybos antikorupcijos komisijų politikams (šiuo atveju – Mindaugui Kuklieriui, kuris oficialiai yra pagrindinis rajono antikorupcionierius). Jis turi kilti specialiosioms tarnyboms. O svarbiausia tai turi rūpėti rinkėjams. Balsuojate už korumpuotas šeimas? Kandidatai į merus dygsta ne kaip grybai. Jūs renkate.
Buvęs Kaišiadorių rajono tarybos antikorupcijos pirmininkas A. Radvila yra ne tik teistas žmogus. Jis vadovavo rajono Antikorupcijos komisijai. Ir kiek gi šis personažas korupcijos faktų išgaudė? Kiek mačiau ir kaip tvirtina dabartinis rajono tarybos „vyriausias antikorupcionierius” Mindaugas Kuklierius, jis (V. Radvila) „nei vieno posėdžio per visa kadenciją nepadarė net dėl garsaus „Kaišiadorių vandenų” verslo skandalo.
„Kai čia (Kaišiadoryse, – aut past.) mane paskyrė, sakau Algimantai, kad pereinamumas būtų, pasidalink patirtimi. Jisai sako: „kad aš nei vieno posėdžio per kadenciją nepadariau”. Tai čia jo žodžiai. Tą nesunku patikrinti archyve. Aš tiesa pasakius nieko netikrinau, nebuvo poreikio. Bet aš tikiu. Nemeluos man,” – sakė M. Kuklierius portalui kaunieciams.lt.
Įdomu dar ir tai, kad ir kitas rajono tarybos narys Virginijus Ceslevičius, kitados oficialiai pareiškęs, kad savivaldybės įmonė metų metais darė abejotinai legalų verslą, nesiėmė tolesnių veiksmų.
Susijęs straipsnis: https://kaunieciams.lt/kaisiadorietiskos-linksmybes-pinigingos/
p.s. Jei ponas Radvila – nūnai Seimo narys – norės replikos teisės, mielai suteiksime, nes ir rajono, o dabar jau ir nacionalinė auditorija laukia atsakymų.
