Emocionalūs ir triukšmingi, bendrauja garsiai. Atvykus į Kauną mane sužavėjo aplink tvyranti ramybė ir tvarka. Man, kaip žmogui, kuris vertina privatumą ir tylą, tokia atmosfera iškart patiko ir leido pasijusti jaukiai“, – teigia pianistas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos dėstytojas Rene Marines Lechuga, prieš trejus metus gimtąją Meksiką iškeitęs į gyvenimą Lietuvoje.
Studijoms pasirinko Kauną
VDU Muzikos akademijos absolventas, fortepijono dėstytojas, akompaniatorius Rene Marines Lechuga į Kauną atvyko žymaus pianisto, taip pat Muzikos akademijos dėstytojo profesoriaus Alexanderio Palei kvietimu.
Studijuodamas bakalaurą Meksikoje Rene suprato, kad magistro studijoms jam reikės ieškoti aukštesnio lygio universiteto užsienyje. „Žinojau, kad noriu tęsti mokslus Europoje arba JAV, nes Meksikoje magistro studijų pasirinkimas pianistams yra gana ribotas“, – sako jis. Tuo metu Meksikoje lankęsis A. Palei tapo jo bilietu į Lietuvą.
„Profesorius Alexanderis Palei viešėjo Meksikoje – rengė koncertus ir vedė meistriškumo pamokas. Užsiregistravau į jo pamoką, ir tarp mūsų iškart užsimezgė puikus profesinis bei žmogiškas ryšys. Jam patiko mano grojimas, o man – jo dėstymo metodika. Kai profesorius sužinojo mano ateities planus, pakvietė studijuoti Lietuvoje: „Čia puiki akademija, nuostabi šalis, o tu būtum mano klasės studentas“. Jau pažindamas jį kaip kūrėją ir pedagogą, supratau, kad tai geriausia proga judėti į priekį“, – pasakoja Rene.
Nors tėvai nuogąstavo dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, Rene nusprendė daugiau neatidėlioti savo svajonių: „Apie Lietuvą žinojau nedaug – tik jos vietą žemėlapyje ir sostinę. Natūralu, kad artimieji labai išgyveno dėl geopolitinės situacijos Europoje. Visgi jiems pasakiau, kad privalau išnaudoti šį šansą. Prieš tai visus planus jaukė pandemija, nuolat tekdavo kažko laukti. Supratau, kad jei visuomet vadovausiuosi tik baimėmis ir galvosiu, kas gali nutikti blogo, tiesiog liksiu sėdėti namuose ir nieko nepasieksiu.“
Planavo tapti gydytoju
Rene kelias į profesionaliąją sceną prasidėjo ne nuo ankstyvos vaikystės svajonių. Meksikoje pasirinkęs gamtos mokslų kryptį, jis nuosekliai ruošėsi medicinos studijoms, tačiau laisvalaikis, leidžiamas prie fortepijono, pamažu užpildė visą jo kasdienybę ir privertė suabejoti pasirinkta ateitimi.
„Dar prieš tvirtai apsispręsdamas sukti į muzikos pasaulį, rimtai planavau tapti gydytoju. Pasirinkau gamtos mokslų kryptį, mokytis sekėsi tikrai gerai, tačiau gilinimasis į šias disciplinas man buvo labiau prievolė, o ne malonumas. Tuo tarpu prie fortepijono galėdavau nepastebimai praleisti ištisas valandas – tai man teikė tikrąjį džiaugsmą“, – prisimena pianistas.
Pasak jo, sprendimą keisti gyvenimo kryptį paskatino mokytojo įžvalga, padėjusi suprasti laiko svarbą muziko profesijoje: „Mano mokytojas pasiūlė tiesiog pamėginti ir pamatyti, kur tai nuves, nes muzikoje ankstyva pradžia yra itin svarbi. Jis man pasakė: „Jei pabandysi ir suprasi, kad tai ne tau – nieko tokio, bent jau būsi pamėginęs laiku. Jei pasirinksi mediciną, o vėliau, būdamas vyresnis, nuspręsi grįžti prie muzikos, išvystyti reikiamą techniką bus daug sunkiau“. Paklausiau jo patarimo ir jau po dviejų savaičių intensyvaus grojimo man nekilo jokių abejonių – supratau, kad tai mano tikrasis kelias.“
Pianistas pripažįsta, kad niekada nesigailėjo šio posūkio, nes muzika jam teikė daug daugiau vidinio pasitenkinimo: „Žinojau, kad pasirinkęs muziką būsiu daug laimingesnis. Medicinoje galbūt būčiau uždirbęs daugiau, bet nebūčiau jautęsis savo vėžėse.“
Pasirinkimą patvirtino ir tai, kad Rene puikiai sekėsi groti, sulaukdavo palaikymo ir gerų įvertinimųiš dėstytojų, sėkmingai pasirodydavo konkursuose, kas suteikė dar daugiau motyvacijos.
Pasitiko tarptautinė bendruomenė
Atvykęs į Kauną, Rene pateko į tarptautinę VDU Muzikos akademijos bendruomenę. Nors studentai iš Amerikos žemyno čia reta išimtis, gausu studentų iš Ukrainos, Kinijos, tarp artimų pianisto bičiulių – atlikėjai iš Armėnijos, Venesuelos, neseniai į Kauną studijuoti atvyko ir Rene vaikystės draugas iš Meksikos.
Profesoriaus A. Palei klasėje mokėsi tik vienas lietuvis, o studijos vyko anglų kalba. „Net su tais kolegomis, kurie angliškai kalba silpniau, visuomet randame bendrą kalbą – kai abi pusės nuoširdžiai stengiasi, kalbos barjerai išnyksta“, – apie betarpišką bendravimą pasakoja Rene.
Kitas didelis Muzikos akademijos privalumas – puikiai įrengtos klasės su kokybiškais instrumentais, kur galima repetuoti bet kuriuo metu. „Namuose negroju, nes gaila kaimynų“, – juokiasi Rene, kuris ne tik veda paskaitas būsimiems pianistams, bet ir akompanuoja vokalistams ir pučiamųjų instrumentų studentams, todėl darbe praleidžia ne mažiau dešimties valandų. Anot pianisto, krūvis nemažas, bet darbas teikia didžiulį malonumą.
„Darbas su kitais atlikėjais leidžia man pačiam nuolat būti scenoje, o tai atlikėjui yra gyvybiškai svarbu. Užsidaręs tik repeticijų kambaryje greitai prarandi ryšį su publika. Sceninė patirtis ugdo atsparumą stresui ir scenos baimei – kuo dažniau koncertuoji, tuo užtikrinčiau jautiesi. Žinoma, tam reikalingas nuolatinis individualus pasiruošimas. Pedagoginis darbas reikalauja kitokių įgūdžių – čia aš pats negroju, o analizuoju studento atlikimą, nukreipiu jį teisinga linkme, todėl tam reikia daugiau psichologinio, o ne techninio pasirengimo“, – pasakoja Rene.
Žavi Lietuvos klimatas ir ramybė
Lietuva Rene tapo atradimu ne tik profesine prasme, bet ir savo ramybe ir komfortišku klimatu. Meksikoje vyraujantis triukšmas čia užleido vietą tylai, kurią pianistas labai vertina ir kuri jam padeda susikaupti.
Prie šiaurietiško klimato meksikietis taip pat prisitaikė greičiau nei tikėjosi, nors tėvynėje buvo pratęs prie visiškai kitokių sąlygų: „Meksikoje, kur aš užaugau, vasaros būna labai karštos ir tvankios, tad be oro kondicionieriaus, baseino ir jūros išsiversti neįmanoma. Lietuviškos vasaros man yra idealios ir labai gaivios.“ Tiesa, nors sniegas Rene irgi labai džiugina, tamsiomis žiemos dienomis pietiečiui labai trūksta saulės šviesos.
Nors Rene šeima liko Meksikoje – jo vyresnysis brolis dirba programuotoju, o jaunesnysis – pilotu, svajojančiu apie darbą tarptautinėse Azijos oro linijose , o pati kelionė namo trunka beveik parą, pianistas savo ateitį aiškiai mato Kaune.
„Nors pirmaisiais metais dėl saulės trūkumo ir naujos aplinkos būdavo kiek vienišiau, dabar viskas susitvarkė – atradau draugų ratą, o žiemą tiesiog gelbėja vitaminas D. Tikrai matyčiau save čia gyvenantį visada. Lietuva yra nuostabi šalis. Žinoma, tam dar turiu gerai išmokti kalbą. Nors mano aplinkoje visi kalba angliškai, lietuvių kalba man reikalinga tiek darbe, tiek keliaujant už didžiųjų miestų ribų“, – sako Rene.
Nuotraukos asmeninio archyvo.
