Karo komendantūrų valdyba informuoja, kad šiais metais prašymų pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą savo noru skaičius viršijo 8,1 tūkstančio. Beveik 4,4 tūkstančio asmenų pareiškė norą pradėti tarnybą dar nepatekę į šaukiamųjų sąrašą, o 3,7 tūkstančio asmenų, sudarius sąrašus, išreiškė norą pradėti tarnybą pirmumo tvarka.
„Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam jaunuoliui, išreiškusiam norą tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Rekordinis savo noru tarnybą pasirinkusių jaunuolių skaičius rodo, kad vis daugiau jaunų žmonių siekia prisidėti prie valstybės saugumo stiprinimo ir supranta savo vaidmenį visuotinės gynybos sistemoje. Vis dėlto dėl riboto tarnybos vietų skaičiaus šiais metais privalomąją pradinę karo tarnybą galės pradėti ne visi norintieji“, – sakė Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Atsižvelgiant į itin didelį norą atlikti tarnybą pareiškusių jaunuolių skaičių, ne visi prašymai galės būti patenkinti. Karo komendantūrų valdyba rekomenduoja abiturientams ir būsimiems studentams, planuojantiems savo ateitį, neatsisakyti studijų vien dėl lūkesčio šiais metais pradėti tarnybą.
Jaunuoliai, gavę kvietimą studijuoti ir vėliau sulaukę sprendimo dėl šaukimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, įstatymų nustatyta tvarka gali pasinaudoti teise į akademines atostogas, atlikti tarnybą, o ją baigę – sugrįžti tęsti studijų. Įstatymuose numatytos garantijos išsaugoti studijų vietą studentams, atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą.
Asoc. LK nuotr.
Socialiniame tinkle Facebook viešas ilgamečio diplomato, kai kurių vadinamo „pilkuoju kardinolu” arba „vyriausiuoju lėlininku”, Albino Janušukos komentaras:
„Lietuvos jaunuoliai vis labiau nori ruoštis ginti Tėvynę. Bet 36-aisiais nepriklausomybės metais ne visi pageidaujami.
R. Kaunas informuoja, kad „REKORDINIS SKAIČIUS (daugiau nei 8,1 tūkst.) jaunuolių šiemet išreiškė norą savanoriškai atlikti pradinę karo tarnybą“.
Tačiau planuojame priimti keliais tūkstančiais mažiau.
Nes, anot R. Kauno, 36-aisiais nepriklausomybės metais vis dar trūksta „daugiau instruktorių, resursų, ginkluotės, kad kiekvieną pašauktą jaunuolį galėtume tinkamai aprūpinti ir parengti“. Bet vis dar „nuosekliai dirbame!“, „turime aiškius planus“ „sudaryti sąlygas tarnybą atlikti didesniems skaičiams jaunuolių“.
Atrodo, kad niekur labai neskubama, nes yra kiti prioritetai, ir „jau kitais metais pradėsime Kairių karinio miestelio statybą“.
Apie visuotinio šaukimo planus ir problemas tokiu stiliumi jau kalba ne pirmas gynybos ministras, o realybė tokia, kad valstybės politikai ir prezidentas toliau laiko savo piliečius pakankamai ramiais ir kvailais, kad pasitenkintų „nuosekliai dirbame!“, „turime aiškius planus“.
Ir gali būti, kad iki šiol jie buvo teisūs.
Tuo pačiu metu Prezidentas sako, kad žvalgyba informuoja, jog reikia laukti realios, kinetinio pobūdžio pobūdžio atakos prieš Lietuvą, kad Rusija „galbūt ne visada yra planavimo proceso pabaigoje, o mes tik žinome apie patį planavimą arba apie patį tikslą“.
„Tuo tikslu sutelkiau ir sukviečiau atsakingas tarnybas, ir mes priėmėme sprendimus.“
„Mes tiesiog konstatuojame ir parodome, kad mums yra žinomi nedraugiškos valstybės rytuose kėslai ir kad jie turėtų žinoti, kad mes žinome.“
Tuo pačiu metu prezidentas sako, kad R. Kaunas „yra vienas iš geresnių ministrų šitoje Vyriausybėje“. Ir prezidentą nuvylė „tie patys žmonės, kurie dažniausiai išsirikiuoja visokiais kitais klausimais, ir jie skandavo, koks negeras yra ponas ministras Kaunas, koks jis piktas žmogus, visoks kitoks, nedorėlis“.
Retorinis klausimas – ar mes galime būti ramūs ir pasitikėti šios valdžios veiksmais, jei prezidentas atrodo, kad aklai pasitiki R.Kaunu, o savo pareiškimu tik įspėja kremlių, „kad mes žinome”, ir „tuo tikslu sutelkiau ir sukviečiau atsakingas tarnybas, ir mes priėmėme sprendimus”?
O gal čia prezidentas tik plepa be reikalo, nes jei rimta, tai tam yra NATO bent jau 4 straipsnis, o apie tai prezidentas neužsimena, o niekas ir nepaklausia.”
