Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) užsakymu atlikta „Spinter“ apklausa parodė, kad 40 proc. gyventojų pritartų Konstitucijos pataisai, kuri leistų Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų branduolinį ginklą.
Apklausa atlikta Prancūzijai siūlant stiprinti Europos branduolinį atgrasymą. Jos metu respondentų klausta, ar jie pritartų Konstitucijos pataisai, leidžiančiai šalyje dislokuoti branduolinį ginklą, jeigu Lietuva nuspręstų jungtis prie branduolinio atgrasymo iniciatyvos. Konstitucijos 137 straipsnis numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
23 proc. apklaustųjų visiškai pritartų tokiai Konstitucijos pataisai, o 17 proc. – greičiau pritartų. Tuo metu 19 proc. teigė, kad nei pritartų, nei nepritartų.
13 proc. respondentų teigė, jog greičiau nepritartų tokiai Konstitucijos keitimo iniciatyvai, o 15 proc. nurodė visiškai nepritariantys.
Dar 13 proc. apklaustųjų teigė neturintys nuomonės.
L. Kasčiūnas: branduolinis ginklas yra atgrasymo šerdis
TS-LKD pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, apklausa siekta išsiaiškinti gyventojų požiūrį į branduolinį atgrasymą.
„Natūralu, kai pavasarį prancūzai išėjo su ta idėja, mes padiskutavome politiškai. Bet labai svarbu pamatyti ir visuomenės nuomonę, ar jie suvokia branduolinį atgrasymą kaip svarbią gynybos šerdį. Akivaizdu, kad suvokia. Branduolinis atgrasymas yra atgrasymų karalienė, atgrasymo piramidės pamatas“, – Eltai komentavo L. Kasčiūnas.
Paklaustas, ar paaiškėjus apklausos rezultatams, ketinama imtis kokių nors iniciatyvų, politikas pabrėžė, jog tai – dabartinės Vyriausybės reikalas.
„Bet aš tikras, kad mes turime turėti rimtą diskusiją Lietuvoje, ar ta Konstitucijos nuostata nėra pasenusi. Ji buvo kurta prieš visai kitos šalies branduolinį ginklą Lietuvoje. Situacija pasikeitė. (…) Nei latviai, nei estai neturi tokių savęs ribojimų, tik mes su ispanais“, – sakė jis.
Jeigu dabartiniai valdantieji jokių veiksmų nesiims, L. Kasčiūnas sako, kad, jeigu laimėtų kitus Seimo rinkimus, konservatoriai inicijuotų reikiamas diskusijas.
„Taip, galiu tvirtai pasakyti, kad taip“, – pabrėžė jis.
Politikas taip pat pažymėjo, kad kalba eitų ne apie branduolines raketas Lietuvoje, o apie bendras pratybas.
„Kalba labiau apie pratybas, apie epizodinį dalyvavimą pratybose. Čia jau turbūt klausimas kariuomenei, kokių infrastruktūrinių dalykų reikia, pavyzdžiui, priimti lėktuvus su branduolinėmis galvutėmis“, – sakė jis.
„Prancūzijos branduolinis skėtis paremtas dviem rūšimis: povandeniniais laivais ir naikintuvais. Povandeniniai laivai, aišku, susiję priartėjimu prie mūsų krantų, buvimu Baltijos jūroje, jeigu reikėtų, o lėktuvai, naikintuvai tai tiesiog galimybės nusileisti, skristi, praskristi po Lietuvą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
R. Sinkevičius: dabar esame apmąstymų stadijoje
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius sako, jog Lietuva jau dabar yra po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) skėčiu. Tiesa, jis pažymėjo, kad Prancūzijos iniciatyva svarstytina, tačiau Konstituciją pakeisti nėra taip lengva.
„Tos apklausos duoda tam tikrų minčių. Bet turiu pasakyti, kad mes grįšime prie šito klausimo svarstymo vienokiu ar kitokiu būdu. Seime yra pateikta ilgalaikė nacionalinio saugumo strategija. Mes komitete apsitarėme, kokie bus jos svarstymai ir pasiūlymo teikimas, įskaitant ir mūsų branduolinio skėčio klausimus“, – Eltai teigė R. Sinkevičius.
„Galvojame, kad šiek tiek pasaulyje ir NATO situacija bus aiškesnė po NATO viršūnių susitikimo Ankaroje liepos mėnesį. Iki to laiko mes turime galimybę padiskutuoti su ekspertais, mokslininkais, kariškiais, politikais ir mąstyti, kaip tą branduolinio skėčio tematiką galėtume įrašyti į savo nacionalinio saugumo strategiją. Tą mes darysime, bet dabar esame tokioje apmąstymų, klausimų ir svarstymų stadijoje. Tas greičiausiai atsitiks rudens sesijoje“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, ar reikėtų leisti sąjungininkams dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvos teritorijoje, parlamentaras atsakė, jog Konstitucijos pažeisti nereikėtų.
„O kaip ateityje įvyks šiame turbulentiškame pasaulyje, pasakyti sunku. Matysime, kaip klostysis įvykiai visame pasaulyje“, – sakė R. Sinkevičius.
Su Prancūzija derasi Lenkija
Apklausa daryta 2026 m. kovo 18-28 dienomis. Buvo apklausti nuo 18 iki 75 metų amžiaus asmenys telefonu ir internetu visoje šalyje. Iš viso apklausta 1013 respondentų.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas patvirtino, kad jo šalis derasi su Prancūzija dėl „pažangios branduolinės atgrasymo politikos“. Varšuva ir Paryžius apie galimybę Lenkijai prisijungti prie Prancūzijos branduolinio skydo užsiminė 2025 m., kai abi šalys pasirašė naują sutartį.
Po to, kai Jungtinė Karalystė 2020 m. išstojo iš Europos Sąjungos, Prancūzija Bendrijoje yra vienintelė branduolinė valstybė.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Prancūzija turi 290 iš maždaug 12,2 tūkst. visame pasaulyje egzistuojančių branduolinių ginklų, todėl yra ketvirta pagal dydį branduolinė valstybė po Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Šalis turi keturis branduoliniais ginklais ginkluotus povandeninius laivus, galinčius leisti raketas su branduoliniais užtaisais, kurių veikimo nuotolis siekia apie 10 tūkst. kilometrų.
Prancūzija branduolinius ginklus gali naudoti ir iš oro: jos naikintuvai „Rafale“ gali paleisti apie 50 šalies turimų kruizinių raketų su branduoliniais užtaisais. Oficialiai nurodomas pastarųjų veikimo nuotolis yra apie 500 kilometrų.
