Seime pirmą kartą vykusios Lietuvos žaidimų industrijos dienos metu pristatyti videožaidimų industrijos pasiekimai Lietuvoje, demonstruoti Lietuvos žaidimų kūrėjų sukurti žaidimai.
Renginio iniciatorius, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis spaudos konferencijoje pabrėžė įvykio svarbą.
„Žaidimų industrija yra didžiausia kūrybinė industrija pasaulyje.
Jos svarba – ekonominė, kultūrinė – yra be galo didelė“, – sakė L. Šedvydis.
Parlamentaras akcentavo, kad Lietuvoje žaidimų industrija sparčiai auga: šiuo metu jos apyvarta siekia apie 300 milijonų eurų per metus. Čia dirba tūkstančiai žmonių.
„Valstybė prie šios industrijos sėkmės praktiškai neprisidėjo.
Turėtume pradėti galvoti apie žaidimų industrijos ekosistemą. Ko trūksta, kad ne tik senosios, bet ir naujai besikuriančios įmonės galėtų čia klestėti, kad visi – nuo individualaus žaidimų kūrėjo iki didžiųjų kompanijų – čia, Lietuvoje, galėtų kurtis, ir mes turėtume nebe 300 milijonų, bet milijardines apyvartas?“, – klausė parlamentaras.
Socialdemokratas ragino matyti abu aspektus: greta ekonominio aspekto – ir kultūrinį.
„Kai kurie žaidimai turi didelę meninę vertę“, – pažymėjo L. Šedvydis.
Renginyje dalyvavę žaidimų industrijos atstovai akcentavo, kad apie didelį potencialą kalbama jau daugiau nei dešimtmetį, bet aiškios politinės valios ir intereso šią industriją vystyti kol kas nebuvo, ir kaimyninės šalys šiuo atžvilgiu smarkiai lenkia Lietuvą.
Žaidimų kūrėjai ragino į šią industriją žvelgti kaip į kūrybinį verslą, kuris turi ir didžiulį ekonominį potencialą. Daugelis Europos šalių tai vis aiškiau suvokia. Suomiai, lenkai, čekai jau seniai pripažino šios šakos svarbą ir vertę.
Seimo Ateities komiteto narys, socialdemokratas Robertas Kaunas pabrėžė, kad žaidimų kūrimas – „tai ne vien programavimas, kaip dažnai galvojama“.
„Be abejo, čia reikia ir programuotojų, ir inžinierių, ir technikų.
Bet žaidimas – tai ir dailė, ir kompozicija, ir scenarijus. Ši industrija ne tik sutelkia techninius specialistus, bet ir atveria daug galimybių įvairių kūrybos sričių žmonėms“, – pabrėžė R. Kaunas.
Seimo kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas akcentavo žaidimų potencialą perteikti mūsų istoriją ir kultūrinę savimonę.
„Mane žavi ir džiugina tai, kad tų lietuviškumo tendencijų kuo toliau tuo daugiau, ir tai didelis potencialas.
Kadangi Seimas svarstys dėl Vytauto Didžiojo metų paskelbimo, minėsime jubiliejų, tai aš linkiu sukurti, pavyzdžiui, žaidimą apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę“, – ragino parlamentaras.
Žaidimų industrijos atstovai Seime išsakė lūkestį, kad valstybė galėtų prisidėti mažindama rizikas pradedantiesiems. Kaip sektinas pavyzdys minėta Suomija, kurioje veikia nuosekli paramos sistema, nuo mažųjų grantų iki rizikos kapitalo fondų ir akseleratorių, – kad jaunieji talentai drąsiai kurtų bandomuosius projektus.
Diskusijoje taip pat akcentuotas šioje industrijoje dirbančių profesionalų indėlis į muziejų, parodų, ekspozicijų ir kitus kultūrinius projektus, pabrėžta, kad žaidybos elementai, simuliacijos, specialūs žaidimai plačiai naudojami įvairiausiose srityse, įskaitant karinį pasirengimą, taip pat gydant traumas.
