Venecijos komisijoje, kaip visada, yra įdomių klausimų ir pranešimų. Štai vakar labiausiai įdomūs buvo du iš jų – Jungtinės Karalystės generalinio prokuroro (Attorney General) Richardo Hermerio apie teisės viršenybę ir Moldovos prezidentės patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Stanislavo Secrieru.
Savotiškai jie tarpusavyje susiję – pirmasis labiau konceptualus ir teorinis apie grėsmes ir iššūkius teisės viršenybei dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, o antrasis – labiau praktinis apie tai, su kokiomis grėsmėmis ir iššūkiais susidūrė Moldova prezidento rinkimų ir referendumo metu.
Suprantama, kalbėta ir apie tas pačias grėsmes – rusijos kišimąsi, dezinformaciją, politinį populizmą, socialinių platformų naudojimą priešiškais demokratijai ir žmogaus teisėms tikslais. Venecijos komisija sparčiai progresuoja, nes dar prieš kokius penkerius metus tokios temos būtų sunkiai įsivaizduojamos. Su vienu kolega prisiminėme, kaip 2017 metais daug komisijos narių dar sunkiai suprato, kodėl Lietuva sankcionavo Krymo aneksiją palaiminusius rusijos “teisėjus”.
JK generalinis prokuroras visus sužavėjo savo inteligencija, intelektu, giliomis įžvalgomis, plačia pasaulėžiūra kalbant ne formaliai ir siaurai teisės rėmuose, o vertinant teisės viršenybę regioniniame ir globaliame tarptautiniame kontekste.
Matyti, kad toks valstybės pareigūnas adekvačiai vertina sparčiai besikeičiančias hibridinio pobūdžio grėsmes teisės viršenybei ir demokratijai, suvokia žmogaus teises kaip neatskiriamą teisės viršenybės dalį ir perkanda mūsų civilizacijos priešininkų mėginimus naudotis žmogaus teisėmis priešiškais teisės viršenybei bei demokratijai tikslais, tad, tikėtina, geba operatyviai ir veiksmingai reaguoti į visas grėsmes ir iššūkius teisės viršenybei.
Norėtųsi turėti tokius pareigūnus Lietuvoje. Tačiau kol kas sunkiai įsivaizduojama, kad kas nors pas mus naudotų kad ir, pavyzdžiui, Venecijos komisijos teisės viršenybės kontrolinį sąrašą (Rule of Law Checklist) sistemiškai vertindamas teisės viršenybės būklę Lietuvoje ir imdamasis veiksmų kovoti su jai kylančiomis grėsmėmis.
Kiek teko domėtis, šis vienas svarbiausių Venecijos komisijos dokumentų daugiau žinomas tik mokslininkams. Tuo tarpu valstybės institucijos dažnai atsilieka nekeisdamos savo požiūrio ir neišnaudodamos teisės aiškinimo potencialo kovojant su hibridinio pobūdžio grėsmėmis teisės viršenybei. Deja, kartais susidaro toks įspūdis, kad kova su agresijos ir hibridinio pobūdžio grėsmėmis vyksta labiau politikų deklaracijose, o ne teisėsaugos, įskaitant prokuratūrą ir teismus, veikloje.
Tam jau turiu pakankamai pavyzdžių. O kol kas apie tai, kas siejasi su antruoju pranešimu – Moldovos prezidento rinkimų ir referendumo patirtimi. Deja, atrodo, ir čia nemažai atsiliekame.
Taigi Moldovos prezidentės patarėjo pranešime koncentruotai ir sistemiškai pateiktos grėsmės, su kuriomis susidūrė ir susiduria ši šalis. Tik paskaitykite, kokios, ir patys sau atsakykime į klausimą, ar to paties, bent jau didžia dalimi, negalima būtų parašyti apie Lietuvoje vykusius rinkimus.
Pirma, dezinformacijos kampanijos išnaudojant didžiausią visuomenės susirūpinimą ir visuomenės susiskaldymą keliančias temas, pavyzdžiui, karo baimę ir vadinamąsias tradicines vertybes.
Antra, neskaidrus ir paslėptas rinkimų kampanijos finansavimas: rusija naudoja ir tradicinius (grynųjų pinigų kontrabanda), ir modernius (kriptovaliutos operacijos, internetinės bankininkystės programos) mechanizmus.
Trečia, balsų pirkimo tinklas: rusija taikė piramidės schemos modelį, Telegramo platforma buvo pagrindinė sąsaja, kur užverbuoti asmenys per pokalbių robotus teikdavo asmens duomenis ir gaudavo informaciją atidarytas banko sąskaitas; taip pat mokėta grynaisiais.
Ketvirta, politiniai projektai: maskva finansavo daugybę politinių partijų ir kandidatų į prezidentus visame spektre – prorusiškas, centristines ir net netikras proeuropietiškas grupes – siekdama susilpninti reformų šalininkų naratyvą ir suklaidinti rinkėjus.
Penkta, protestuotojų verbavimas ir mokymas.
Šešta, dvasininkų įtraukimas į dezinformacijos kampanijas.
Septinta, manipuliavimas socialine žiniasklaida: rusija išplėtė savo skaitmeninę įtaką įdiegdama botus, kurdama klastotes ir išnaudodama socialinės žiniasklaidos platformas.
Pasiūlytos ir priemonės, kaip su tuo kovoti: suvokimas, jog rusijos kišimasis yra nenutrūkstamas procesas, ankstyvos prevencijos ir ryžtingi veiksmai, pinigų srautų sekimas, teisminės sistemos ydų šalinimas, įskaitant švietimą, kad teismai nepakirstų policijos ir prokuratūros pastangų kovoti su kišimųsi į rinkimų procesą, neteisėto rinkimų kampanijos ir rinkėjų papirkimo tinklo išardymas, skaitmeninės erdvės kontrolė ir t. t.
Norėtųsi išvysti panašaus pobūdžio Lietuvos rinkimų proceso analizes. Na, o kol kas beveik jokių bylų dėl neteisėto rinkimų kampanijų finansavimo ir rinkėjų papirkimo, jokio kremliaus projektų persekiojimo, VRK rinkimų skundus tiria 3 mėn. ir daugiau.
D. Žalimas yra Europos Parlamento narys, išrinktas nuo Laisvės partijos
