Laikotarpis prieš Kalėdas – kupinas laukimo, dovanų paieškų bei nuolaidų medžioklės rūpesčių, tačiau tuo pačiu metu didesnę pavarą įjungia ir finansiniai sukčiai. Šventinis metas yra jų darbo sezonas, ir išsiblaškę pirkėjai dažnai tampa apgavysčių aukomis. Lietuvos bankų asociacija (LBA), nuolat informuojanti visuomenę apie įvairius sukčių veikimo metodus, šiemet tęsia informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.
Šį kartą kampanijos, kuri vykdoma jau trečiuosius metus, laikotarpiu vykdomas socialinis eksperimentas. Jo rezultatai paaiškės jau netrukus, gruodžio pradžioje.
„Nepaisant įvairių institucijų ir kredito įstaigų dedamų pastangų, informuojant apie įvairiausius sukčiavimo būdus, žmonės vis tiek praranda budrumą ir įsivelia į apgavikų pinkles. Prieškalėdiniu laikotarpiu tokių incidentų padaugėja, kadangi įvairiais kanalais žmonėms plaukia patrauklūs prekių, nuolaidų pasiūlymai. Deja, didelė dalis iš jų yra netikri, sukonstruoti piktavalių tam, kad išviliotų apsigavusių pirkėjų pinigus. Tikimės, kad šiuo metu vykdomai kampanijai pasirinktas socialinis eksperimentas bei jo komunikavimas sudomins visuomenę ir pastūmės žmones labiau pasidomėti finansinio sukčiavimo tema – kaip atpažinti sukčius ir kaip nuo jų apsisaugoti. Linkime visiems būti atidiems ir mėgautis šventiniu laikotarpiu be nemalonių staigmenų“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Praėjusiais metais LBA kampanijos „Atpažink sukčių“ metu vykdytos iniciatyvos sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo. Apgaulingo sukčių skambučio vaizdo įrašas, kuriame telefoninius sukčius imitavo Mantas Stonkus ir Algis Ramanauskas, sulaukė daugiau nei 70 tūkst. peržiūrų. Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ atlikta įvairių sukčiavimo scenarijų dekonstrukcija pritraukė 160 tūkst. stebėtojų dėmesį.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2024 m. trečiojo ketvirčio sukčiavimo atvejų analizė atskleidė, jog finansiniai sukčiai ir toliau sėkmingai pelnosi taikydami gerai pažįstamus sukčiavimo metodus – ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo žalos mastas, investicinio ir susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimai.
Finansiniai sukčiai liepos – rugsėjo mėn. kėsinosi išvilioti 8,9 mln. Eur, tačiau bendra iš gyventojų ir įmonių išviliota suma siekė 4,8 mln. Eur. Finansų įstaigoms pavyko apsaugoti 42 proc. sukčių bandytų išvilioti lėšų.
Šiemet trečiąjį metų ketvirtį buvo užfiksuoti 2969 sukčiavimo atvejai, rodantys nuoseklų incidentų mažėjimą (21,06 proc. per tris ketvirčius). Tačiau per tą patį laikotarpį gyventojų ir įmonių patiriami nuostoliai išaugo daugiau nei 30 proc. iki 4,8 mln. Eur.
LBA kviečia gyventojus ir toliau skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai: domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, įspėti vyresnius artimuosius ir dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių. Aktualios informacijos galima rasti internetinėje svetainėje www.atpazinksukciu.lt.
Finansinio sukčiavimo schemos nuolat kinta – sukuriami nauji apgaulės metodai arba vėl pradedama taikyti anksčiau pasiteisinusius sukčiavimo būdus. Gyventojai, susidūrę su sukčiais, kviečiami dalintis savo patirtimi: LBA ragina apie patirtus sukčiavimo būdus pranešti el. paštu atpazink@atpazinksukciu.lt. Pateiktos istorijos nuasmeninamos ir vėliau pateikiamos svetainėje www.atpazinksukciu.lt bei viešinamos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
LBA primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis paslaugų teikėjų svetainėmis.
Jeigu vis tik kilo įtarimas, kad pinigus ar asmeninę informaciją perdavėte sukčiams, raginama nedelsiant kreiptis į savo kredito įstaigą ir į policiją.
