Kaip atsirado riedlenčių sportas ir kokios jo ištakos Lietuvoje? Koks jausmas atlikti sudėtingiausius triukus su riedlente bei kaip greitai tuo metu plaka žmogaus širdis? Neužsiimantiems šiuo sportu gali kilti tokie bei panašūs klausimai, todėl „Boardsports Skatepark“, kartu su technologijų kompanija „Huawei“, nutarė išmatuoti, kokį pulsą pasiekia Lietuvos riedlentininkai, atlikdami sudėtingus triukus.
Pamatyti vaizdo įrašą, kurio metu buvo išmatuotas skirtingų riedlentininkų pulsas atliekant sudėtingus riedlenčių triukus, galima čia:https://youtu.be/jDhW6O2NXH0
„Pati realiausia legenda yra ta, kad riedlentės prasidėjo nuo banglentininkų. Banglentės yra dar senesnis sportas, bet ne visada yra bangų, vėjo ar banglenčių sezonas, todėl, norėdami treniruotis,banglentininkai pradėjo prie banglenčių montuoti ratukus. Tai pasiteisino, po truputį vystėsi ir išaugo į atskirą šaką. Tuo metu Lietuvoje pirmos riedlenčių užuomazgos, pirmieji vaizdo įrašai siekia apie 1983 metus. Panevėžyje būdavo labai didelė bendruomenė, kuri jau tada atlikdavo labai įspūdingus triukus, nors inventorius buvo nepasiekiamas, Lietuvoje jo nebūdavo.Vėliau viskas vystėsi, atsirado daugiau inventoriaus, tobulėjo infrastruktūra, lygis kilo, o šiandien Lietuvoje jau kiekviename mažame miestelyje įrengti riedlenčių parkai, parduotuvėse pilna riedlenčių ir jų kainos nebesikandžioja, tad sportas yra prieinamas visiems“,– teigia „BoardsportsSkatepark“ vadovas, treneris ir riedlenčių entuziastas Einius Žiūkas.
Sportas, kuris neturi galiojimo laiko
Pasak E. Žiūko, riedlenčių sportas pirmiausiai žavus tuo, kad nors įvairus, jame nėra akmenyje iškaltų taisyklių ar apibrėžto laiko – tuo galima užsiimti visą gyvenimą.
„Šis sportas arba gyvenimo būdas ir įdomuos tuo, kad nėra jokio baigties taško. Vien stovint su riedlente ant lygios vietos yra tūkstančiai triukų ar kombinacijų.Net ir po tiek dešimtmečių riedlenčių sporto, kasdien vis dar atrandami nauji triukai. Todėl visko išmokti neįmanoma net per visą gyvenimą, juo labiau, kad vis dar atrandama naujų triukų. Nekalbant apie tai, kad net tą patį vieną triuką skirtingi riedlentininkai gali atlikti absoliučiai kitaip, tad turime šimtus skirtingų stilių. Galiausiai, ši veikla – tikrai įstringanti galvoje. Pavyzdžiui, būna ir po dešimt ar po penkiolikos metų žmonės grįžta pasivažinėti, o jei ir negrįžta, tai kartais irgi nekalbant supranti, kad žmogus, kuris gal ir metė riedlentes prieš 15 metų, apie jas vis dar galvoja ir šiandien“, – išskiriaE. Žiūkas.
Ką rodo riedlentininkų širdis?
Užsiimant ekstremaliu sportu, svarbu stebėti ir savo sveikatos duomenis. Pavyzdžiui, kaip nurodo E. Žiūkas, riedlentininkų širdies ritmas gana ryškiai skiriasi priklausomai nuo treniruočių aktyvumo bei atliekamų triukų sudėtingumo.
„Nors vis dar prisimenu laikus, kai Lietuvoje nebuvo nei riedlenčių parkų, nei trenerių ar specializuotų parduotuvių, šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tuo gali užsiimti kiekvienas ir tam net nereikia didelių investicijų. Kita vertus, džiugu matyti, kad riedlenčių sportas pastebimas ir pripažįstamas net technologijų gamintojų. Pavyzdžiui, naujajame išmaniajame laikrodyje „HuaweiWatchFit3“ yra atskiras būtent riedlentininkams skirtas režimas, kuris seka visą treniruotę bei realiu laiku pateikia duomenis. Vienas svarbiausių rodiklių – širdies ritmas. Įdomu ir svarbu stebėti, kaip jis keičiasi triukų metu bei sekti savo būseną. Pavyzdžiui, prieš atliekant vieną iš sunkesnių triukų „Backside Boardslide“ mano paties širdies ritmas buvo apie 85, bet darant pračiuožimą jis jau šoktelėjo iki 116, o jau atlikus triuką jis nukrito iki 99. Tiesa, būna triukų, ypač jei juos darome pirmą kartą ar po ilgos pertraukos, kurių metu širdies ritmas pašoka iki 178 ar net dar aukščiau“, – nurodo Einius Žiūkas.
Nuo ko pradėti norint prisijaukinti riedlentę?
Kaip tiegia jau 22 metus riedlenčių sportu užsiimantis E. Žiūkas, šiandien pažintis su riedlentėmis naujokui gali būti kur kas paprastesnė ir lengvesnė nei buvo prieš kelis dešimtmečius.
„Patarimas visiems pradedantiesiems yra tiesiog ateiti į individualią pamoką ir net ir po vienos valandos galima pastebėti, ar tas riedlenčių sportas patinka ir sekasi, ar norisi įsitraukti dar giliau.O galbūt tai bus vienkartinė pramoga ir taps aišku, kad riedlentės konkrečiam žmogui tik iš šono atrodo smagiai, bet giliau nerti nesinori. Dažniausiai, praktiškai 99,99 proc. pabandžiusių riedlentes nori dar ir dar, o vėliau parodo laikas – kažkas atranda čia savo naują gyvenimo būdą, draugus, kultūrą, o kažkam ilgainiui neprilimpa ir jie nueina išbandyti kitų sporto šakų. Kita vertus, visi naujokai greitai pamato, kad riedlentininkų bendruomenė nedidelė, bet draugiška ir labai šiltai visus priima, nepriklausomai nuo amžiaus ar sugebėjimų lygio“, – apibendrina Einius Žiūkas.
