Antrą kartą Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) prezidentu išrinktas Simonas Petrulis primena 2023 m. LR Seimo priimtą sprendimą leisti gynybos pramonės įmonėms kurtis Laisvųjų ekonominių zonų teritorijose.
LAFEZ prezidento teigimu, dėl šio sprendimo Lietuvos LEZ plėtra galėtų pereiti į naują etapą ir sukurti reikšmingą proveržį šalies ekonomikoje. Gynybos pramonės įmonėms turint galimybę kurtis supaprastinta tvarka, naudą gautų tiek investuotojas, tiek vietos pramonė ir ekonomika – būtų kuriamos naujos darbo vietos, į gamybos procesus įvedamos progresyvios technologijos ir pan.
„Sieksiu, kad šiuo geopolitiškai sudėtingu laikotarpiu Lietuvos laisvosios ekonominės zonos taptų patrauklesnės ne tik tarptautinėms gynybos pramonės kompanijoms, bet ir prioritetinėms, žaliąjį kursą atitinkančioms gamybos, logistikos, aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms. Tikiu, kad Lietuva turi didžiulį potencialą, būdama išskirtinė talentais bei gebėjimu greitai verslo procesuose pritaikyti inovatyviausius sprendimus ir užtikrinti aukščiausią darbo kokybę“, – sako S. Petrulis, kuris taip pat yra Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (MLEZ) valdymo bendrovės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
Kurti verslus LEZ teritorijose yra paranku Lietuvos ir užsienio investuotojams, nes čia siūlomi gamybinės paskirties pastatai, skirti greitam startui. LEZ valdymo bendrovės sudaro ypač patrauklias sąlygas investuotojams, adaptuodamos gamybinius, sandėliavimo ar logistikos pastatus besikuriančios įmonės poreikiams.
LEZ teritorijose veikiančios įmonės 10 metų nemoka pelno mokesčio, o tolesnius 6,5 metus moka tik 7,5 proc. Įmonės taip pat nemoka nekilnojamojo turto bei dividendų mokesčių. Turint stambaus investuotojo statusą (investicijoms nuo 20 mln. Eur), kompanija gali pasinaudoti visais „žaliojo koridoriaus“ privalumais – greičiau gauti gamyklų ar fabrikų statybos leidimus. Stambiam investuotojui pagreitinta tvarka turi būti suteiktos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, projektų rengimo ar derinimo paslaugos. Valstybės institucijos konsultacijas ar kitą pagalbą jiems turi suteikti prioriteto tvarka per 3 dienas.
Lietuvos Laisvųjų ekonominių zonų asociaciją sudaro Akmenės, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių LEZ. Asociacija siekia sukurti geriausias sąlygas verslo plėtrai bei investicijoms Lietuvoje. Prezidentą kasmet renka asociacijos valdyba, kurią sudaro Akmenės, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių LEZ valdymo bendrovių vadovai. LAFEZ glaudžiai bendradarbiauja su valstybės institucijomis, ministerijomis ir užsienio partneriais analizuodami investicinę aplinką bei siekdami priimti svarbiausius strateginius sprendimus. Šiuo metu Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų plotas siekia 1400 ha, iš kurio didesnė dalis jau yra išnuomota Lietuvos ir užsienio investuotojams. Iš viso laisvosiose zonose investuota apie 1,7 mlrd. Eur, sukurta beveik 10 000 naujų darbo vietų.
