Paskutiniu metu visoje Lietuvoje daugėja skaudžių istorijų apie psichoaktyvių medžiagų pavartojusius paauglius. Atsižvelgiant į šią opią problemą ir poreikį aktyvinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją Kauno rajono savivaldybėje vyko prof. dr. Sauliaus Čaplinsko paskaita.
Profesorius pasidalino islandų jaunimo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos patirtimi, kuri leido pasiekti reikšmingą narkotikų vartojimo sumažėjimą Islandijoje.
Paskaitoje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, Narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo kontrolės komisijos nariai, Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos, Visuomenės sveikatos biuro, ugdymo įstaigų direktoriai, pagalbos mokiniui specialistai, visuomenės sveikatos specialistai bei kiti.
S.Čaplinskas įvardijo pagrindines priežastis, kodėl didėja psichoaktyvių medžiagų vartojimas tarp jaunimo: atsirado naujos psichoaktyvių medžiagų rūšys („veipinimas“), globalizacija (lengva gauti narkotinių medžiagų), bloga psichologinė jaunimo sveikata, miego trūkumas, per daug laiko praleidžiama prie kompiuterio ar telefono, kibernetinio saugumo stoka.
Islandija prevencinį modelį „Planet Youth“ pradėjo įgyvendinti 1998 metais, kuris buvo skirtas sumažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Tuo metu net 23 proc. gyventojų kasdien rūkydavo, 17 proc. – bent kartą gyvenime buvo rūkę kanapių. Šiai dienai rezultatai yra sumažėję kelis kartus: kasdien rūko vos 1 proc., kanapes vartoja – 7 proc. gyventojų.
„Legalios ir nelegalios psichotropinės medžiagos dažnai pradedamos vartoti paauglystėje, mokantis mokykloje, o vartojimo prevencija yra nepaprastai svarbi sveikai vaikų ir paauglių raidai. Stiprios vaikų bendruomenės kūrimas yra sveikiausias ir išmintingiausias būdas skatinti būsimą gerovę. Šiam uždaviniui pasiekti reikia laiko, pastangų ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių įsipareigojimo sutelkiant dėmesį į keturias pagrindines vaikų ir paauglių gyvenimo sritis: šeimą, mokyklą, laisvalaikį ir draugus“, – pasakojo S. Čaplinskas.
Tyrimais įrodyta, kad vaikai ir paaugliai, kuriuos supa teigiama aplinka, daug rečiau vartoja arba svarsto vartoti narkotines medžiagas bei ketina mesti mokyklą.
Kaip islandai pakeitė situaciją savo šalyje? Visų pirma, atliko tyrimą ir surinko daug duomenų. Tuomet ėmėsi keisti bendruomenės požiūrį, tada ėmė kurti dialogą tarp tyrimų, politikos ir praktikos.
„Islandai suprato, kad reikia gydyti visuomenę, o ne individą. Nustojo mokyti vaikus apie narkotikus, o moko jų tėvus ir mokytojus. Ėmė kurti saugias ir patrauklias jaunimui aplinkas. Šios priemonės puikiai tiktų ir Kauno rajone “, – vardijo profesorius.
Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas dėkojo profesoriui už pasidalintas žinias. „Dar kartą man priminėte, kaip svarbu sąsaja tarp tyrimų, politikos ir praktikos. Jeigu norime kažko pasiekti, turime žinoti, kur mes esame. Matome, kad neužtenka mokyklų aptverti tvoromis, įrengti vaizdo stebėjimo kameras, tirti paviršius dėl narkotinių medžiagų. Turime kartu suvieniję jėgas siekti, kad mūsų vaikai augtų sveikoje ir saugioje aplinkoje“, – pabrėžė meras.