Praėjusį savaitgalį ir šios savaitės pradžioje lietuvius užklupo galingos liūtys, stiprūs vėjai ir iš dangaus krintantys kiaušinio dydžio ledokšniai. Ekstremalūs orų reiškiniai taikinių nesirinko – ant kelių virto medžiai, automobiliai skendo užlietose gatvėse ir buvo daužomi krušos, žalos padaryta ir nekilnojamam turtui – apgadinti stogai, ant jų sumontuotos saulės elektrinės.
Katastrofinis meteorologinis reiškinys
„Stebime situaciją ir jau matome, kad šie ekstremalūs orų reiškiniai pridarė daug žalos turtui. Kol kas neturime šiomis dienomis gamtos išdaigų pridarytos žalos galutinio sąrašo, tačiau iki pirmadienio popietės žalų užregistravome ketvirtadaliu daugiau nei įprastą dieną. Žalų išmokėjimui jau rezervavome 200 tūkst. eurų“, – sako Karolina Emanuelė Karpova, BTA draudimo Žalų reguliavimo departamento direktorė.
Jos kolegos iš Latvijos ir Estijos pažymėjo, kad audra pasiekė ir kaimynines šalis, kuriose taipogi niokoja gyventojų turtą.
Vien per savaitgalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas visoje Lietuvoje net 80 kartų vyko šalinti medžių ir šakų, kurie užkrito ant kelių ir užtvėrė pravažiavimą. Pirmadienį iki 13 valandos laisvinti kelius nuo užgriuvusių medžių teko dar 20 kartų.
Kybartų apylinkėse pirmadienio naktį iškrito stichinis lietaus kiekis, o sekmadienį 22.22 val. ten esanti meteorologijos stotis fiksavo uraganinio stiprumo škvalą, kurio metu vėjo gūsiai pasiekė 33,5 m/s greitį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) skelbia, jog tai jau laikoma katastrofiniu meteorologiniu reiškiniu.
Sekmadienį ir pirmadienį įvairiuose Lietuvos regionuose krito stambūs krušos ledėkai. Sekmadienio vakarą Vištyčio ežero apylinkėse iš dangaus krito 2-3 cm dydžio ledo gabalai, pirmadienį apie pietus Panevėžio rajone gyventojai socialiniuose tinkluose platino nuotraukas su kiaušinio dydžio ledėkais. Audra pirmadienį suniokojo ir Žagarės miestelį – išvartė daugybę medžių, krito didžiuliai, kelių centimetrų dydžio ledėkai, miestelio gatvės užsemtos. Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius informavo, jog audros Žagarėje metu nepavyko išvengti aukų – žuvo moteris.
BTA atstovės teigimu, klientų skambučiai vis dar plūsta. Atsižvelgiant į pranešimų apie žalas kiekį ir tų žalų mastą bus koreguojamas ir žalų išmokėjimui skirtos sumos kiekis.
„Kol kas daugiausiai pranešimų sulaukėme dėl nuplėštų stogų, užtvindytų rūsių, ledokšnių ir nulūžusių šakų apgadintų automobilių“, – žalų pobūdį tikslina ekspertė.
Žada ramesnę savaitę
LHMT sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė tikina, kad likusi savaitės dalis jau nebeturėtų nustebinti pavojingais meteorologiniais reiškiniais.
„Šiandien paskutinė nerami diena su tokiais pavojingais reiškiniais – liūtimis ir audromis. Visa likusi savaitė bus nors ir su lietumis, bet rami, be jokių perkūnijų. Oras atvės“, – sakė ji.
LHMT specialistė teigia, kad tarnyba orus gali patikimiau prognozuoti maždaug savaitei į priekį, tačiau dabartinė situacija leidžia numatyti, kad bent iki mėnesio vidurio ekstremalūs orų reiškiniai į Lietuvą grįžti nebeturėtų.
„Kadangi įvyks oro atvėsimas, audros turėtų nebesiformuoti“, – paaiškina I. Daunoravičiūtė.
Audra palietė visą šalį
„Lietuvos draudimo” ekspertai skaičiuoja, kad savaitgalį audros pridarė išties nemažai nuostolių, kuriems atlyginti reikalinga suma greičiausiai viršys pusę milijono eurų. Audros fiksuotos visuose šalies regionuose, ir jų padaryti nuostoliai tebeskaičiuojami. Be to, prognozuota, kad šios savaitės pradžioje audringo vėjo ir gausaus lietaus tikimybė išlieka itin didelė, tad gyventojų patirti nuostoliai gali dar išaugti.
Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas sako, kad praėjusį savaitgalį šalies gyventojai susidūrė su didžiausia šios vasaros audra. Taip pat jau kreipiasi klientai ir dėl pirmadienį patirtų nuostolių.
„Iki pirmadienio popietės jau esame sulaukę virš 450 klientų pranešimų, kurių nuostoliai perkopė 320 tūkst. eurų sumą. Neabejotina, kad nuostoliai ir sumos jiems padengti augs bei viršys pusės milijono eurų ribą.
Daugiausiai žalų fiksuojame dėl liūties – kai per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėga vanduo, taip pat netrūksta apsėmimų, užtvindytų kelių, dėl ko nukenčia automobiliai ir pastatai, rūsiai. Dalyje Lietuvos fiksuota kruša, todėl tikėtina, jog bus sugadintų automobilių, polikarbonatinių šiltnamių, stoginių, jau nemažai nusiskundimų sulaukėme iš Panevėžio“, – pastebi M. Norkus.
Kaip komentuoja ekspertas, jau yra registruotų ir elektros įtampos svyravimų, kuriuos sukėlė elektros tiekimo trūkinėjimai ar žaibo išlydžiai.
„Dažniausiai dėl to sugadinami buitiniai prietaisai, namų elektronika, pastatų aptarnavimo įrenginiai.
Be to, vis auga ir vėjo padaryti nuostoliai – namų turtą gadina skraidantys batutai, lengvesni kiemo įrenginiai, pavyzdžiui, lauko baldai, skėčiai, pavėsinės. Nuvirtę medžiai smarkiai apgadina tiek pastatus, tiek ir nesaugiai pastatytas transporto priemones“, – sako M. Norkus.
Anot draudimo eksperto, norint apsaugoti namų sienas, langus nuo skraidančių objektų, reikėtų prirakinti bet kokius lauko baldus, kepsnines, batutus ar juos saugiau įnešti į vidų. Taip pat svarbu saugoti ir automobilius – nestatyti jų po medžiais, ypač senais ir su didelėmis šakomis.
„Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose matėme nemažai vaizdo reportažų, nuotraukų, kuriose automobiliai apsemti tiek, kad vanduo semia vidaus saloną. Automobilis išties gali būti ir paskandintas, todėl venkite statyti transporto priemones daubose ir žemose vietose, į kurias įprastai subėga vanduo iš gatvių“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Patyrusiems žalą gyventojams M. Norkus pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas, skubėti saugoti turtą. Jei yra galimybė – mažinti nuostolį. Tuomet nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.
Registruoti įvykius „Lietuvos draudime“ klientai gali naudojantis savitarnos svetaine „SavasLD“.
Intensyvios liūtys su perkūnijomis išplito į daugelį šalies vietovių. Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse smarkiai lijo, škvalas siekė 15–20, kai kur 25 m/s, pavienėse vietovėse krito stambi kruša iki 2-3 cm. skersmens.
