Maždaug pusę Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų rezervavus Latvijos ir Lenkijos įmonėms, Lietuvos vartotojams terminalo išlaikymas atpigs, teigia energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ nuo 2023-iųjų dešimtmečiui keturiems tiekėjams suteikė keturis jo pajėgumų paketus po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.
„Pusę ilgalaikių pajėgumų gavo Lietuvos įmonės, pusę – po 6 teravatvalandes – gavo Latvijos ir Lenkijos įmonės. Jiems irgi niekas netrukdo tiekti dujas Lietuvai“, – pirmadienį Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje sakė I. Žilienė.
Rugsėjo pabaigoje „Klaipėdos nafta“ pranešė, kad 60 proc. pajėgumų rezervavo didieji Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai, tačiau jų neįvardijo. Anot bendrovės, skiriant pajėgumus įvertintos pretendentų paraiškų apimtys, finansiniai pajėgumai, su sankcijomis susiję aspektai, krovinių šaltiniai, patirtis SGD rinkoje.
Seimo narys Artūras Skardžius sakė, kad pajėgumus rezervavusios užsienio bendrovės yra Latvijos energetikos milžinė „Latvenergo“ ir Lenkijos vyriausybės kontroliuojama dujų monopolininkė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG).
„Kiek kas mokės, ar jie turi įpareigojimą mokėti, latvių „Latvenergo“ ir lenkų PGNiG“, – posėdyje teigė jis.
PGNiG savo interneto svetainėje skelbia, kad ilgalaikė terminalo pajėgumų rezervavimas suteiks įmonei galimybę į Lenkiją importuoti iki 0,5 mlrd. kubinių metrų dujų, tuo metu „Latvenergo“ skelbia, kad pagal sutartį su „Klaipėdos nafta“ ji kasmet įsigis po šešis standartizuotus (apie 140 tūkst. kubinių metrų) SGD dujovežius.
I. Žilienės teigimu, metiniai Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai siekia 36-38 TWh, iš jų 9 TWh nuo kitų metų bus paskirstytos metinėmis sutartimis, likusi dalis – neatidėliotinais sandoriais (spot).
Seimo nariams pasiteiravus, kaip nauja pajėgumų skirstymo tvarka paveiks dujų kainą galutiniam vartotojui, viceministrė atsakė, kad jiems reikės mažiau prisidėti prie terminalo išlaikymo.
„Pusę terminalo išlaikymo kaštų dengia ir ateityje dengs užsienio įmonės, neturės Lietuvos vartotojai dengti per saugumo dedamąją terminalo išlaikymo kaštų. Jeigu bus gautos didesnės terminalo pajamos nei sąnaudos, tai ta nauda turėtų sugrįžti Lietuvos vartotojui. Naudos yra akivaizdžios, paskirstymo procedūros yra skaidrios ir prioriteto tvarka užtikrina jų poreikius“, – sakė I. Žilienė.
SGD terminalo saugumo dedamoji, kurią moka visi dujų vartotojai, šiemet yra 252,86 euro už megavatvalandę per parą, 2021 metais ji buvo 346,11 euro. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius surinkta 32,7 mln. eurų saugumo dedamosios lėšų (su PVM), o per metus planuojama surinkti 40 mln. eurų.
Šiuo metu išdujinimo tarifas terminale siekia 1,19 euro už megavatvalandę (MWh), kitais metais jis didės iki 1,41 euro. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovas sako, kad tai atpigins terminalo išlaikymą 26 mln. eurų.
„Tas leido atpiginti saugumo dedamąją, kas turėjo tiesioginę naudą Lietuvos vartotojams. Saugumo dedamoji sumažėjo 26 mln. eurų, liko tik 18 mln. eurų“, – posėdyje sakė VERT Dujų ir elektros departamento vyriausiasis patarėjas Rimas Valungevičius.
Anot jo, pagal ilgalaikių pajėgumų rezervacijos sutartis išdujinimo mokestį numatytam dujų kiekiui tiekėjai privalės mokėti ir tuomet, jeigu jo maksimaliai neišnaudos.
„Naudojimosi sistema taisyklės, kuriose numatyta, kad terminalo naudotojai, įsigiję pajėgumų, turi sąlygą take or pay (imk arba mokėk – BNS), kas reiškia, kad jeigu naudotojas tų pajėgumų atsisako arba nepanaudoja, jis vistiek už juos turi susimokėti“, – teigė R. Valungevičius.
Jis pabrėžė, kad ilgalaikių pajėgumų rezervavimas taip pat reiškia, kad terminalas bus išnaudojamas 100 proc., ko iki šiol nebuvo.
„Istorinis terminalo panaudojimas 2019-2021 metais buvo apie 20 TWh, o ateinantys nauji rinkos dalyviai mums tik palengvina terminalo išnaudojimo ir išlaikymo dalią, nes jie prisideda tiesiogiai ir Lietuva turi garantą, kad ir ateityje tie naudotojai išlaikys tą terminalą, tai labai svarbu žiūrint strategiškai“, – kalbėjo R. Valungevičius.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, praėjusią savaitę Klaipėdos SGD terminalas veikė 70 proc. pajėgumu.
„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Darius Šilenskis anksčiau sakė, kad iki šiol terminalas buvo bene vienintelis Europoje, neturintis ilgalaikių pajėgumų rezervavimo galimybės.
Nuo terminalo veiklos pradžios juo naudojasi aštuoni klientai iš Baltijos šalių, Norvegijos, Lenkijos, tarp jų – didžiausia vartotoja Lietuvoje – nuo rugsėjo laikinai neveikianti Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“.
Nuo vasario 24-osios terminale aptarnaujami tik didieji dujovežiai, 81 proc. dujų atvežamos iš JAV, 10 proc. – Norvegijos, 5 proc. – Egiptas, 4 proc. – Rusija (iki vasario 24 dienos).
SGD terminalo išdujinimo pajėgumai šiuo metu siekia 3,75 mlrd. kubinių metrų (realus technologinis – iki 38 TWh), per metus ji gali priimti maždaug 38-39 didelius krovinius.
Šiuo metu svarstoma galimybė pajėgumus išplėsti iki 5 mlrd. arba 6,25 mlrd. kubinių metrų.
BNS
