Įnirtingoje kovoje Prancūzijai nusileidusi Lietuva Europos čempionate patyrė antrąją nesėkmę paeiliui.
Įpusėjus ketvirtajam kėliniui Kazio Maksvyčio auklėtiniai dar minimaliai pirmavo (64:62), bet po keturių klaidų paeiliui prancūzai spurtavo 9:0 ir perėmė iniciatyvą 71:64.
Minutės pertraukėlę iškart sušaukęs strategas virė iš pykčio ir tramdymasis žvelgė į aikštelę. Pergalė pagal panašų scenarijų išslydo antrą kartą iš eilės.
„Visų pirma, bendrai vertinant, buvo šiek tiek geresnės rungtynės nei pirmosios, ypatingai gynybine prasme, – kalbėjo Maksvytis. – Buvo šiek tiek daugiau susikalbėjimo, daugiau kokybės. Buvome fiziškesni, neskaitant paskutinio kėlinio, kurį pralaimėjome. Lūžis įvyko ketvirtajame kėlinyje. Kai turime jauną priekinę liniją, perimetro žaidėjus, kažkiek nesiseka sukontroliuoti savo žaidimo. Gavome daug taškų iš greito puolimo.
Vienu metu jie perlaužė eigą, bet toks vaizdas, kad mus pavedė mūsų blogas puolimas. Kai padarėme klaidas, varžovai įmetė kelis lengvus taškus, perėmė iniciatyvą. Vėl daugiau klaidų nei perdavimų ir nemažai (19 taškų) po mūsų klaidų. Įtemptose rungtynėse tai – labai milžiniški skaičiai. Žaidėme su stipria komanda, kovojome, bet to neužteko.“
Lietuvos komandai reikia staigiai pamiršti skaudžią nesėkmę, mat jau už mažiau nei paros laukia Vokietijos iššūkis.
Pakiliai rungtyniaujantis B grupės šeimininkai 76:63 palaužė Prancūziją ir 92:82 nugalėjo Bosniją ir Hercegoviną.
„Situacija nedėkinga, kaip sakant, du pralaimėjimai iš eilės guli ant pečių, – sakė Maksvytis. – Dar turime bent trimis valandomis mažiau atsistatymo nei vokiečiai. Rungtynės jau kitą dieną. Esame sunkioje padėtyje, bet ir komandai sakiau, ir tą patį kartoju – stiprios komandos susiduria su sunkumais ir juos įveikia, o silpnos pasiduoda. Bandysime kautis iki galo.“
– Kas nepavyko stabdant Evaną Fournier, kuris pelnė 27 taškus?
– Nepavyko tas, kad jis svarbiausius metimus susimetė ketvirtajame kėlinyje. Jis yra metikas, baudė iš užsisukimo, stovėjome per mažai, reikėjo keistis. Fournier susimetė savo metimus, pataikė tritaškį greitajame puolime, ką jis ir daro.
– Domantas Sabonis per pirmąją rungtynių dalį išsimetė vieną metimą, iš viso atliko 7 metimus. Ar jis ne per mažai imasi iniciatyvos svarbiausiais momentais?
– Norėjosi daugiau turėti kamuolį Domo rankose, kai prieš jį gynėsi žemesnis Yabusele. Nenorėjau jo išimti iš rungtynių antroje pusėje, kadangi pralaimėjome kovą po krepšiais. Manau, kad šiek tiek perlaikiau jį. Reikėjo duoti nors kelias minutes atsikvėpti.
– Ar Domantas neturėtų daugiau žaisti veidu į krepšį, o ne stumtis nugara?
– Nemanau. Jis turi žaisti taip, kaip žaidė prieš tai. Mes turime skirtingą išsidėstymą, kai žaidžiame kartu su Jonu Valančiūnu, ir skirtingai, kai žaidžia vienas. Puolimas netenkina, ypatingai antroje rungtynių pusėje. Tiesiog neįėjome į savo derinius, išstūmė fiziškai, padavėme kamuolį ne į tą pusę, kur turėjome. Nepavyksta sukontroliuoti rungtynių iki galo, kas trečiajame kėlinyje atrodė, kad jau pavyks.
– Ar padaromos klaidos nekelia nerimo?
– Mūsų gynėjai yra gana jauni ir mokomės iš savo klaidų. Tikiuosi, kad grūdinamės. Žaidžiame prieš geriausias komandas. Be abejo, man, kaip vyr. treneriui, norėtųsi daugiau judinti kamuolį, daugiau rezultatyvių perdavimų nei klaidų.
Lukas Malinauskas (basketnews.lt)
