Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo atidėjimui, sako jo patarėjas.
„Sutampa prezidento nuomonė su energetikos ministro nuomone, kad reikia neversti gyventojų pasirašyti sutarčių iki gruodžio 18 dienos su drakoniškomis baudomis 25 proc. Tai reikia – atidėti“, – žurnalistams po prezidento susitikimo su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu sakė prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius.
Anot jo, taip pat reikia stiprinti energijos tiekėjų patikimumą, finansinį stabilumą ir rinkos reguliuotojui suteikti daugiau instrumentų, kad jis galėtų efektyviai prižiūrėti elektros rinką.
„Ministras (D. Kreivys – BNS) planuoja artimiausiu metu pateikti įstatymo projektus, kad liberalizavimo procesas būtų kokybiškesnis“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, trečiasis etapas galėtų būti atidėtas daugiau nei pusei metų.
„Prezidentas mato procesą, koks vyksta su „Perlas Energija“ situacija, matom, kad procesas parodė tam tikras spragas, kurias ministras nusiteikęs taisyti jau artimiausiu metu, kad elektros tiekėjai būtų patikimesni, kad nebūtų tokių tiekėjų, kurie būtų nepatikimi ir išmestų vartotojus į rinką jų neįspėjus, adekvačiai nekompensavus“, – sakė V. Augustinavičius.
„Kai procesas bus patobulintas, kai sumažės kintamumas elektros energijos kainos, tada natūraliai gyventojai turėtų turėti galimybę pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Bet labai svarbu elektros vartotojų nemesti į tą rinką, kur šiuo metu kaina yra pakankamai šokinėjanti ir aukšta“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Anot jo, susitikime taip pat aptarta, kaip sukurti efektyvią elektros rinką – nauji elektros tiekėjai, ypač gaminantys atsinaujinančią energiją, galėtų kooperuotis ir konkuruoti su didžiaisiais rinkos dalyviais.
„Yra keletas idėjų, bus labai svarbu, ką paminėjo ir ministras, kad nauji elektros tiekėjai, ypač tie, kurie gamins atsinaujinančią energiją, kad jie galėtų kooperuotis ir adekvačiai konkuruoti su didžiaisiais rinkos dalyviais“, – teigė V. Augustinavičius.
Pasak jo, prezidentas ir ministras sutarė, kad reikia elektros bei dujų subsidijas pratęsti kitiems metams, net jei tai didins valstybės skolą.
„Kalbant apie elektrą reikia mechanizmą daryti taiklesnį, orientuotą į taupymą. Šitoje vietoje yra pakankamai racionalu numatyti tam tikrą valstybės remiamą energijos suvartojimą, kuris būtų apie 150 kilovatvalandžių ar kiek daugiau ir tuo pačiu sutaupytas biudžeto lėšas skirti didesnei subsidijai už elektrą visiems buitiniams vartotojams, kad ta subsidija būtų gerokai didesnė nei taikoma šiuo metu“, – teigė prezidento patarėjas.
„Specialus dėmesys turėtų būti kreipiamas ypač mažiausiai suvartojantiems, pažeidžiamiausioms grupėms, kad jų sąlygos, kai jų kaina keisis, gerokai nesiskirtų nuo tų, kurios yra dabar“, – teigė jis.
Patarėjas kartojo, šiuo metu mokama 9 centrų kompensacija už kilovatvalandę yra per maža, ji turėtų būti gerokai didesnė, tačiau dėl to bus sprendžiama rugsėjį.
„Tai akivaizdžiai per mažos kompensacijos, jei matytume, kaip keičiasi elektros kainos. Galutiniai sprendimai, matyt, bus priimti rugsėjį tikslinant biudžetą (šių metų – BNS) ir rengiant kitų metų biudžetą, bet, be abejo, kompensacija turėtų būti gerokai didesnė nei šiuo metu“, – sakė V. Augustinavičius.
Pasak jo, kompensaciją turėtų gauti vartotojai, taupantys energiją, o subsidija pažeidžiamiausioms žmonių grupėms galėtų siekti daugiau.
„Būtina padėti gyventojams, jei reikia, net ir valstybės skolos sąskaita. Tai laikinas periodas, laikinos priemonės, jos turi būti adekvačios ir efektyvios“, – sakė prezidento patarėjas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad reikėtų kalbėti ir apie tai, kaip bus didinamos biudžeto pajamos ateityje. Tam Prezidentūra siūlo atkurti vyriausybinę šešėlio mažinimo komisiją
„Kas laibiausiai bado akis, tai Lietuvos šešėlinės ekonomikos dydis, kuris net šiek tiek padidėjo per kelerius metus ir dabar siekia apie 23 proc. BVP. Pradėti reikėtų nuo to, kad reikėtų atkurti efektyviai veikiančią šešėlio mažinimo komisiją vyriausybinę, kad galėtų būti daugiau efektyvių priemonių koordinuotų šešėliui sumažinti, kas papildytų valstybės biudžetą natūraliai“, – sakė jis.
Trečiojo etapo vartotojai – maždaug 400 tūkst. namų ūkių – pagal dabartinę tvarką nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą numatoma iki 2023 metų sausio.
Elektros energijos rinkos liberalizavimas yra vienas Lietuvos įsipareigojimų ES. Dauguma šalių ES ir regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios rinką buitiniams vartotojams. Estija šiuos įsipareigojimus jau įvykdė 2013 metais, Latvija – 2015 metais.
Autorė Erika Alonderytė
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius
