Už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiai gali būti pasitelkiami tariamiems referendumams Rusijos okupuotose Ukrainos žemėse stebėti, pirmadienį informavo Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Prognozuojama, kad Kremlius artimiausiu metu okupuotose Ukrainos teritorijose surengs referendumų imitacijas, kuriomis bus bandoma legitimizuoti šių teritorijų aneksiją. Grupės nariai galėtų būti pasitelkiami kaip „referendumų stebėtojai“, – rašoma atsakyme BNS.
Taip VSD komentavo A. Paleckio asociacijos „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų vizitą Rusijoje. Jie Maskvoje praėjusią savaitę susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais, surengė spaudos konferenciją.
Joje dalyvavo organizacijos vadovė Erika Švenčionienė, už korupciją nuteistas buvęs „Vilniaus vandenų“ direktorius Darius Norkus, Edikas Jagelavičius, Mindaugas Ramoška.
„Geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė teigė, kad jos ir bendražygių kelionės į Maskvą tikslas – pralaužti informacinę blokadą.
Anot žvalgybos, A. Paleckio bendražygiai tariamų stebėtojų vaidmenį atliko vasario 27-ąją Baltarusijoje, kur stebėjo Minsko režimo organizuotą konstitucijos pataisų referendumą.
VSD teigimu, autoritarinis Kremliaus režimas jau ne vienerius metus išnaudoja jį remiančius demokratinių valstybių politikus ir visuomenės veikėjus savo įtakos sklaidos ir propagandos kampanijose.
„Kai kuriose valstybėse Rusijos naudai veikia ar veikė pakankamai aukštas pozicijas ar pareigas užimantys asmenys. Kitose, tarp jų ir Lietuvoje, Kremlius gali kliautis tik negausiomis ir neįtakingomis politinių radikalų grupėmis“, – nurodo žvalgyba.
Anot jos, „Geros kaimynystės forumo“ atstovai Maskvoje buvo išnaudoti vidinei Rusijos auditorijai skirtoje propagandos kampanijoje prieš Lietuvą.
„Šie asmenys savo komentaruose atkartojo Kremliaus propagandos naratyvus, neobjektyviai interpretavo faktus ir skleidė melagienas apie padėtį Lietuvoje“, – rašoma komentare.
Žvalgyba pabrėžia, kad į Maskvą vykusios prokremliškų radikalų grupės politinės veiklos Lietuvoje perspektyvos yra „labai ribotos“.
„Dalis asmenų jos veikloje dalyvauja dėl ideologinių įsitikinimų, dalis – dėl potencialios galimybės ateityje gauti finansinės naudos bendradarbiaujant su Kremliaus ir Minsko autoritariniais režimais, – nurodo VSD. – Tarp grupės narių dažnai kyla tarpusavio konfliktų, kurių detalės yra viešinamos socialiniuose tinkluose.“
Žvalgyba nurodo, kad grupės nariai nuo 2021-ųjų pabaigos bando surinkti politinės partijos įkūrimui reikiamą narių skaičių, tačiau daugiau kaip per pusę metų jiems to padaryti nepavyko.
Autorius Augustas Stankevičius
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
