Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste, įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen (Marin Le Pen).
Centristas E. Macronas antrajame ture surinko apie 58,6 proc. balsų, o M. Le Pen – 41,4 proc., rodo oficialūs Vidaus reikalų ministerijos rezultatai.
E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas per du dešimtmečius, išrinktas antrai kadencijai.
Vis dėlto šįkart rezultatų skirtumas yra pastebimai mažesnis nei 2017 metais, kai už centristą balsavo 66,1 proc. rinkėjų, o už M. Le Pen – 33,9 procento.
Geriausias nuo politinės karjeros pradžios kraštutinių dešiniųjų lyderės pasirodymas sekmadienio vakarą aptemdė Prancūzijos lyderio šventinę nuotaiką.
Kreipdamasis į šalininkus prie Eifelio bokšto, jis pažadėjo ieškoti atsako į pyktį, jaučiamą rinkėjų, per rinkimus parėmusių jo varžovę.
44 metų prezidento antrosios kadencijos pradžioje laukia birželį vyksiantys parlamento rinkimai, kuriuose bus labai svarbu išlaikyti daugumą, kad jis galėtų įgyvendinti savo užmojus.
Protestuodami prieš E. Macrono perrinkimą ir M. Le Pen rezultatą, kai kuriuose Prancūzijos miestuose į gatves išėjo keli šimtai ultrakairiųjų grupių demonstrantų.
Policija panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų susirinkusiuosius Paryžiuje ir vakariniame Reno mieste.
„Nauja era“
Sakydamas savo pergalės kalbą Marso lauke Paryžiaus centre, Eiffelio (Eifelio) bokšto papėdėje, E. Macronas pažadėjo, kad jo nauja penkerių metų kadencija skirsis nuo ankstesnės.
„Privalu rasti atsakymą į pyktį ir nesutarimus, paskatinusius daugelį mūsų tėvynainių balsuoti už kraštutinius dešiniuosius. Tai bus mano ir mane supančiųjų atsakomybė“, – tūkstančiams savo šalininkų pareiškė E. Macronas.
Jis taip pat pažadėjo „atnaujintą metodą“ Prancūzijai vadovauti ir pridūrė, kad ši „nauja era“ nebus „ankstesnės kadencijos, kuri dabar baigiasi, tęsinys“.
Tuo metu 53 metų M. Le Pen, sakydama ugningą kalbą savo šalininkams sostinėje, pripažino rinkimų rezultatus, bet neužsiminė apie jokius ketinimus pasitraukti iš politikos. Ji teigė, kad „niekada neapleis“ prancūzų ir jau ruošiasi birželį vyksiantiems parlamento rinkimams.
„Idėjos, kurioms mes atstovaujame, pasiekė naujas aukštumas… patys šie rezultatai žymi tviskančią pergalę“, – ji sakė miniai savo šalininkų per rinkimų nakties renginį.
„Šį vakarą pradedame didžiąją kovą dėl parlamento rinkimų“, – pareiškė M. Le Pen. Ji pridūrė esanti nusiteikusi „viltingai“ ir paragino prezidento oponentus šlietis prie jos partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN).
„Pasikliauti Prancūzija“
Trečiasis pralaimėjimas prezidento rinkimuose M. Le Pen bus karti piliulė po ne vienerius metus dėtų pastangų padaryti kraštutinių dešiniųjų politiką priimtinesnę rinkėjams ir nutolinti savo partiją nuo jos įkūrėjo tėvo Jeano-Marie Le Peno (Žano Mari Le Peno) palikimo.
Kritikai tvirtina, kad jos partija niekada nenustojo būti ultradešinioji ir rasistinė, o E. Macronas ne kartą atkreipė dėmesį į M. Le Pen planą uždrausti viešai dėvėti musulmoniškus galvos apdangalus, jei ji būtų išrinkta.
E. Macronui palankūs rezultatai tapo didžiuliu palengvėjimu Europoje po nuogąstavimų, kad M. Le Pen prezidentavimas paliks senąjį žemyną be vairo po „Brexito“ ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo iš politikos.
Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) E. Macrono pergalę pavadino „puikia žinia visai Europai“, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad Prancūzijos rinkėjai „šiandien išreiškė tvirtą pasitikėjimą Europa“.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis (Šarlis Mišelis) sakė, kad blokas gali „pasikliauti Prancūzija dar penkerius metus“, o Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) taip pat pasveikino E. Macroną, sakydama, jog „džiaugiasi, kad galės tęsti puikų bendradarbiavimą“.
„Susilaikymo vandenynas“
Po pirmosios kadencijos, kurią temdė protestai, vėliau – koronaviruso pandemija ir galiausiai Rusijos invazija į Ukrainą, E. Macronas tikisi ne tokios sudėtingos antrosios kadencijos, kuri leis jam įgyvendinti savo verslui palankesnių reformų ir glaudesnės ES integracijos viziją.
Tačiau jis turės įtikinti tuos, kurie palaikė jo oponentus, ir milijonus prancūzų, kurie neatėjo prie balsadėžių.
Apklausų organizacijų skaičiavimais, sekmadienį rinkėjų aktyvumas siekė tik 72 proc., o tai yra žemiausias rodiklis per visus prezidento rinkimų antruosius turus nuo 1969 metų.
Tuo metu 6,35 proc. rinkėjų atidavę tuščius balsalapius nebalsavo nė už vieną iš kandidatų, o 2,25 proc. savo biuletenius sugadino.
Kraštutinės kairiosios stovyklos lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melenšonas), kuris per balandžio 10-ąją vykusį pirmąjį turą užėmė trečiąją vietą, atsisakė išreikšti paramą E. Macronui.
Dabar jis susitelks į birželį vyksiančius Prancūzijos parlamento rinkimus.
Nors ir pasveikino M. Le Pen pralaimėjimą kaip „labai gerą žinią mūsų žmonių vienybei“, J.-L. Melenchonas pabrėžė, kad abu pagrindiniai kandidatai tesurinko vos trečdalį registruotų rinkėjų paramos.
Jis sakė, kad E. Macronas „paniro į susilaikymo ir sugadintų biuletenių vandenyną“.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
BNSUžsienio naujienų skyrius
