Seimas sumažino amžiaus cenzą kandidatams į parlamentą iki 21 metų. Už tai numatančias Konstitucijos pataisas ketvirtadienį balsavo 101, prieš buvo keturi, susilaikė 22 parlamentarai. Iki šiol į parlamentą galėjo kandidatuoti asmenys, sulaukę 25-erių.
29-erių Laisvės frakcijos atstovas, šiuo metu jauniausias parlamentaras Marius Matijošaitis, teigė, kad amžiaus cenzo kandidatuojant į Seimą sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir „didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje“.
Jis pabrėžė, kad į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas taikomi dar mažesni amžiaus cenzai – atitinkamai 21 ir 18 metų.
„Standartas ES šalyse bei jau nusistovėjusi tvarka Lietuvoje, taikoma kituose rinkimuose. t.y. Europos parlamento ir miestų tarybų, yra šiaip jau savaime titaniški argumentai, nekalbant apie tai, kad didžiausia jaunimo organizacijas vienijanti LIJOT, vienijanti 70 nacionalinių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organzacijų, pritaria šiai iniciatyvai, o šis klausimas Seimo darbotvarkėje jau yra tris metus“, – teigė parlamentaras.
„Pasiekime finišo tiesiąją šiandien ir Lietuva taps atviresnė savo, duokdie, pilnaverčiams piliečiams“, – kalbėjo M. Matijošaitis.
Opozicinių „Valstiečių-žaliųjų“ atstovas Jonas Jarutis tvirtino, kad 21-erių jaunuoliai turi per mažai patirties bei išsilavinimo, kad galėtų „užsikrauti ant pečių didžiulę atsakomybę valdyti šalį“.
„Žmogus 21 metų gyvenime realiai nieko nematęs, geriausiu atveju, baigęs vidurinę mokyklą, imtų vadovauti valstybei. Aš manau, kad vadovauti valstybei reikia bent jau minimalios gyvenimo patirties. Jaunimui tokio amžiaus pirmiausia galbūt reikia atitarnauti kariuomenėje, baigti universitetą, tada ateiti į parlamentą. O šiaip, parlamentas yra ne vieta mokintis“, – aiškino J. Jarutis.
„Tikrai manau, kad mūsų šalyje jauni žmonės yra išprusę ir nuo pat studijų, po studijų galėtų daryti politinę karjerą balotiruodamiesi į Seimą, nedarydami tam tikros pertraukos“, – jam oponavo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Linas Kukuraitis.
Savo ruožtu „valstietis“ Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad jaunimas patirties galėtų įgyti būtent savivaldoje. Be kita ko, jis akcentavo, kad ir dabar Seime yra tik vienas parlamentaras, jaunesnis nei 30-ies, nors rinkimuose ir dabar galima dalyvauti nuo 25-erių.
„Kas jaunam žmogui, galbūt, labiau aktualu – pasilinksminti, galbūt, laisviau laisvalaikį praleisit, pasisvaiginti ir panašiai. Ar tai yra atsakingi sprendimai? Mano supratimu, ne, nes tu to amžiaus dar galvoji, kad gyvensi amžinai, kad tau jūra yra iki kelių ir taip toliau. Amžius turi tam tikrą prasmę, ne dėl biologinių pasikeitimų, dėl patirties“, – žurnalistams kalbėjo politikas.
Laisvės partijos frakcijos vadovas Vytautas Mitalas pareiškė, kad A. Veryga „turėtų prisiminti ir kitus jaunimo padarytus darbus“.
„Manau, jaunam žmogui rūpi ir kiti labai svarbūs dalykai, pavyzdžiui, švietimas, laisvos ekonomikos galimybės – yra daugybė klausimų, kuo tas jaunimas yra susidomėjęs ir labai gerai, kad jie tas idėjas galės realizuoti ir parlamente vieną dieną“, – sakė V. Mitalas.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisoms priimti reikia, kad per kiekvieną priėmimą už jas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Rugsėjį per pirmąjį priėmimą dėl pataisos, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas, balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 12 parlamentarų.
Pataisą dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė dar praėjusioje kadencijoje.
25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.
Autorius Ignas Jačauskas
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
