Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė įstatymą, kuriuo įteisinta originali vardų ir pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.
„Seimas ėmėsi iniciatyvos surasti sudėtingą dviejų konstitucinių vertybių pusiausvyrą – valstybinės kalbos savitumo išsaugojimo ir žmogaus teisių, tokių kaip asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisės laisvai judėti, asmens, priklausančio tautinei mažumai, teisės savo vardą ir pavardę rašyti priimtinesniu, įstatymo apibrėžtu būdu, apsaugos“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.
„Tikiuosi, kad priimant šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus bus užtikrintas konstitucinis valstybinės kalbos statusas ir derama pagarba lietuvių kalbos sistemai bei savitumui“, – teigė jis.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą Seimas priėmė sausio 18 dieną, jis įsigalios gegužės 1 dieną.
Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.
Tai reiškia, kad įstatymas leis lietuviškuose pasuose rašyti x, w ir q raides.
Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska tvirtino, kad taip užtikrinama pagarba asmens tautybei, kultūrai.
Tuo metu įstatymo kritikai teigė, kad nelietuviški rašmenys prieštarauja konstituciniam lietuvių valstybinės kalbos statusui ir yra išdavystė. Opoziciniai „valstiečiai“ dėl šio įstatymo konstitucingumo ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyko kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau iki šiol nepakakdavo balsų jiems priimti.
Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, iki šiol priėmusiuose jiems palankius sprendimus.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019–2021 metais priimti 149 teismų sprendimai, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo.
Pasak ministerijos, dažniausiai tai yra atvejai, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, pavardėje turintis nelietuviškų raidžių, ir santuoka su užsieniečiu ar tėvystė yra priežastys, dėl kurių siekiama įgyti pavardes su nelietuviškais rašmenimis, t. y. tokias pačias pavardes, kokias turi sutuoktinis ar vienas iš tėvų.
Galimybės rašyti pavardes originaliais rašmenimis taip pat siekė Lietuvos lenkai, šis klausimas nuolat keliamas per dvišalius Lietuvos ir Lenkijos politikų susitikimus.
