Žemės ūkio ministras kartu su ūkininkais sprendimo dėl pievų atkūrimo ieškos Briuselyje

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kviečia žemdirbių atstovus pasitarti dėl bendrų veiksmų derantis su Europos Komisija dėl pievų atkūrimo. Ministerijos nuomone, Europos Sąjungos (ES) daugiamečių pievų išlaikymo reglamento įgyvendinimo interpretavimas kelia daug klausimų, o jo nuostatos yra prieštaringos kitoms ES strategijoms.

„Dėl tiesioginio ES reglamento taikymo Lietuvos ūkininkai atsidūrė aklavietėje, nes pievas tektų atkurti ir tiems ūkiams, kurie jų nearė, o, pavyzdžiui, užveisė sodus, nors pagal ES aplinkosaugos strateginius dokumentus, sodai, kaip ir pievos, priskiriami daugiamečiams augalams, kurie sugeria CO₂.

Konsultuojamės su Reglamentą išmanančiais specialistais ir problemų dėl daugiamečių pievų gijos veda į Briuselį. Tikiuosi ir ūkininkų palaikymo įrodant, kad galime būti baudžiami nepagrįstai“, – sako K. Navickas.

ES reglamentas įpareigoja šalį atkurti daugiametes pievas, jeigu jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. Praėjusiais metais taip atsitiko ir Lietuvoje, todėl apie 30 tūkst. ūkininkų gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešimus, kad jiems gali tekti atkurti pievas.

Tačiau aiškėja, kad pievų plotų mažėjimas galėjo būti labiau teorinis. Pavyzdžiui, jeigu deklaruota daugiametė pieva prieš daugiau nei du metus pavirto mišku, ji nebeįtraukiama į pievų referencinio ploto skaičiavimą. Taip pat, jeigu pieva virto šlapyne, kurios šienauti nėra galimybės, ji nebeapskaitoma kaip pieva, nors į referencinį dydį buvo įtraukta.

Tokiu atveju, nors pati Europos Komisija itin skatina miškų veisimą ir šlapynių saugojimą, valstybė gali būti už tai baudžiama.

Dar didesnę prieštarą kelia faktas, kad daugiametės pievos, kurios nebedeklaruojamos, nėra įtraukiamos į apskaitą ir dėl to bendras pievų plotas atitinkamai mažėja. Pavyzdžiui, NMA duomenimis, vien pernai Lietuvoje buvo nedeklaruota apie 25 tūkst. ha daugiamečių pievų, kurios buvo deklaruotos 2020 metais ir iki šiol yra išlikusios. Palyginti, iki referencinio dydžio Lietuvai reikėtų atkurti apie 53 tūkst. ha pievų.

„Nedeklaruotos pievos atitinka visus kriterijus, bet vien dėl biurokratinio veiksmo nėra identifikuojamos. Tas pats atsitiko su sodais, uogynais – tai daugiametės žalios kultūros, tačiau tie plotai formaliai nelaikomi pievomis. Jų agro-aplinkosauginė vertė nuo to nė kiek nesumažėja. Be to, mūsų šalyje yra nemažai apleistų pievų, kurios apskritai nėra deklaruojamos“, – teigia K. Navickas.

Žemės ūkio ministerija planuoja artimiausiu metu susitikti su Europos Komisijos direktorato atstovais diskutuoti dėl ES daugiamečių pievų išsaugojimo reglamento traktavimo.

„Negaliu duoti pažado, kad pievų atkurti nereikės, esame įsipareigoję jų nearti, tačiau turime pakankamai argumentų Europos Komisijai, kad ES reglamento taikymas, ir ypač referencinių dydžių skaičiavimas, prasilenkia su tikrove“, – sako K. Navickas.