2021 11 19
1930 m. archyviniai dokumentai liudija, kad architektui Vytautui Landsbergiui – Žemkalniui pavedama sudaryti Marijampolės kalėjimo, skirto apie 180 kalinamųjų, statybos projektą. 1931 m. rudenį naujai pastatytame kalėjime buvo apgyvendinti pirmi nuteistieji.
Išlikę dokumentinės medžiagos, kad Marijampolės kalėjime buvo laikomi vyrai ir moterys. Įkalintieji dirbo įvairius, dažniausiai žemės darbus, darbas buvo laikomas pataisos priemone. Bausmių vykdymo sistema to laikmečio kontekste buvo gana pažangi ir humaniška. Mirties bausmės buvo atsisakyta, vietoje jos įvedant kalinimą iki gyvos galvos.
Bendrą tarpukaryje susiformavusį požiūrį į žmogų atitiko ir išlikusiuose dokumentuose nustatytos darbuotojų pareigos – „Kalėjimo tarnautojo pareiga – ne tik saugoti kalinius, kad nepabėgtų ar nepadarytų kokių nors prasižengimų, bet svarbiausia – auklėti juos.“
Šiandien vyko 90-ojo Marijampolės pataisos namų jubiliejaus minėjimas.
Pasak Marijampolės pataisos namų bendruomenę sveikinusios teisingumo minsitrės Evelinos Dobrovolskos, pastarieji metai tapo iššūkių ir svarbių pokyčių įgyvendinimo metais, tenka susidurti su vis naujais iššūkiais valdant pandemijos situaciją, taip pat tiesiant pagalbos ranką migrantų krizės sukeltai situacijai spręsti, todėl džiugu, kad atsakinga, sutelkta, begalinio profesinio atsidavimo reikalaujanti veikla yra kasdienė Jūsų palydovė.
„Noriu pasveikinti ir su naujaisiais pokyčiais. Pusiaukelės namai ir atviroji kolonija – tai pirmi žingsniai link vakarietiškų standartų įgyvendinimo Lietuvoje ir Jūs visi esate šių istorinių momentų ne tik liudininkai, bet ir aktyvūs dalyviai. Pasiekti realių pokyčių galima tuomet, kai prie bendro rezultato kūrimo prisideda kiekvienas bausmių vykdymo sistemos darbuotojas, todėl kviečiu visus kurti atvirą, skaidrią ir motyvuotą keistis bausmių vykdymo sistemą, plėtoti atviro valdymo iniciatyvas, užtikrinti nenutrūkstamą pagalbą ir rūpestį nuteistaisiais, praktikoje taikyti veiklos efektyvumą didinančias priemones, tikėti tuo ką darote ir drąsiai pasitikti kylančius iššūkius”, – sako E. Dobrovolska.
Šiandien, minint pataisos namų jubiliejų, verta prisiminti ne tik dabar pataisos įstaigai keliamas užduotis ir reikalavimus, bet ir šių sienų istoriją – gerosios patirties pasimokyti iš jos ištakų, neužmiršti ir pačių blogiausių laikų. Žinome, kad bausmė kaip žmogaus nubaudimas represijomis – nepasiteisino. Jau statant šį kalėjimą buvo galvojama, kaip čia esantį žmogų keisti ir motyvuoti. Šitos įstaigos misija aktuali ir po beveik šimtmečio“, – sako Kalėjimų departamentų direktorius Virginijus Kulikauskas.
Nauja, ir tikrai ne pati šviesiausia Marijampolės kalėjimo era, prasidėjo po antrojo pasaulinio karo, sulig sovietine okupacija, kuri suardė tarpukaryje diegtą humanišką, pažangią kalinimo sistemą. Kalėjimai tapo ne perauklėjimo, o represinėmis įstaigomis. Kalėjime laikyti ir kriminaliniai ir politiniai nusikaltėliai, po tardymų ir kitų procedūrų masiškai etapais buvo išvežami į lagerius ir
gulago kolonijas. Didėjo kalinamųjų skaičius, todėl kalėjimas buvo rekonstruojamas, perdaromos patalpos, statomi nauji statiniai.
Dokumentai liudija tuomet pašlijusią įstaigos vidaus tvarką, vadovų ataskaitose minimi masiniai ir nuolatiniai darbuotojų darbo drausmės pažeidimai, tokie kaip masinis alkoholio vartojimas darbo metu, neteisėti santykiai tarp darbuotojų ir nuteistųjų, vadovybės įsakymų ignoravimas.
Nuo 1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įstaigos pavadinimas buvo pakeistas į Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonija. Vėliau – į Marijampolės pataisos namus. Pataisos įstaigos nustotos skirstyti pagal režimo tipus, dabar pačiose įstaigose gali skirtis tik nuteistųjų priskyrimas tam tikrai grupei – drausminei, paprastai arba lengvajai. Dėl prisikyrimo kuriai nors šių grupių skiriasi tam tikros nuteistųjų teisės, pavyzdžiui, galimybės laisvai vaikščioti lauke, apsipirkti, paskambinti, pasimatyti su artimaisiais. 2018 m., uždarius Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, pataisos namuose pirmą kartą apgyvendinti nuteistieji nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
2016 m. prie Marijampolės pataisos namų buvo atidaryti Pusiaukelės namai, kuriuose yra 20 vietų ir čia apgyvendinti nuteistieji intensyviai ruošiami sugrįžimui į visuomenę. 2021 m. Pataisos namuose atidaryta atviroji kolonija, kur bausmę atlieka tie, kam iki išėjimo į laisvę likę mažiau negu metai. Pusiaukelės namų ir Atvirosios kolonijos nuteistieji gali dirbti, mokytis, apsipirkti už įkalinimo įstaigos ribų, daugiau bendrauti su artimaisiais.
Nuteistųjų skaičius tiek tarybiniais laikais, tiek Lietuvai atgavus nepriklausomybę svyravo – tai siekė 2000, tai krito žemiau 900 ribos. Šiuo metu nuteistųjų skaičius šiek tiek viršija 900. Dirba per 300 darbuotojų.
