2021 11 15
Žemės ūkio ministerijos siūloma parama kurti regioninius logistikos centrus domisi Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir šio rajono Ūkininkų sąjungos nariai. Kartu su ministerijos specialistais ir žemės ūkio patarėju Daivaru Rybakovu jie aptarė tokių centrų steigimo galimybes pajūryje.
Šiandien trumposios maisto tiekimo grandinės nebeapsiriboja ūkininkų turgeliais – šviežia ir kokybiška žemdirbių produkcija keliauja tiesiai ant vartotojų stalų į ugdymo, maitinimo įstaigas. Žemės ūkio ministerija siekia, kad šis „nuo lauko iki stalo“ procesas taptų spartesnis, apimtų platesnį vartotojų ratą ir siūlo ūkininkams daugiau kaip 6 mln. eurų siekiančią finansinę motyvaciją kurti regioninio lygmens logistikos centrus.
Šiuose centruose pagal darželių, mokyklų, ligoninių ar kitas viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų ar įmonių užsakymus būtų sudaromi vietos ūkininkų produkcijos krepšeliai. Pasak žemės ūkio ministro patarėjo D. Rybakovo, įsteigus tokius centrus laimėtų ir ūkininkai, ir vartotojai. Vartotojus trumpiausiu keliu pasiektų šviežia vietos gamintojų produkcija, o ūkininkams būtų kur kas paprasčiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
„Džiaugiamės, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija yra tokia aktyvi ir atvira naujovėms. Darnus politikų ir ūkininkų bendradarbiavimas gali atnešti puikių vaisių visam rajonui. Logistikos centrai gali sustiprinti smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumą, o savivaldybėms viešųjų pirkimų metu būtų lengviau pasirinkti vieną stambų tiekėją, kuris pristatytų visus reikiamus produktus – nuo mėsos iki pieno, daržovių ir vaisių“, – mano patarėjas D. Rybakovas.
Klaipėdos rajono Ūkininkų sąjungos vadovas Vidmantas Buivydas domėjosi paraiškų teikimo tvarka ir reikalavimais, nes sąjunga norėtų teikti paraišką tokiam centrui kurti.
„Trumpoji maisto tiekimo grandinė yra labai aktuali. Norime, kad mažieji ūkininkai būtų paskatinti tiekti savo produkciją tiesiai, kad galėtų gauti geresnę kainą, o produktas, tiekiamas viešajam sektoriui tiesiai iš ūkių, būtų saugus, kokybiškas“, – kalbėjo Ūkininkų sąjungos vadovas.
Tai jau antrasis šiais metais kvietimas teikti paraiškas trumposioms tiekimo grandinėms vystyti.
„Vis daugiau viešųjų įstaigų ir įmonių domisi parama trumposioms maisto tiekimo grandinėms vystyti, vartotojai aktyviau renkasi savame regione, rajone užaugintą ūkininkų produkciją, dažniau susimąstoma apie kokybišką, ekologišką ir tvarų maisto kelią, o regioniniai logistikos centrai gali atliepti šiuos poreikius“, – teigia Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Nomeda Padvaiskaitė.
Pretenduoti kurti logistikos centrus gali ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantys ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ar perdirbimu ir (ar) realizacija (rinkodara).
Paramos dydis priklausys nuo projekto idėjos, planuojamų investicijų apimties ar steigiamo logistikos centro dydžio. Maksimali paramos suma vienam projektui – 700 tūkst. Eur be PVM. Tokia didžiausia parama numatyta steigti regioninio lygmens logistikos centrus, kurie būtų pasirengę aptarnauti platesnį vartotojų ratą.
Mažesnių – vietos ar rajoninio lygmens – logistikos centrų kūrimui būtų skiriama iki 120 tūkst. Eur ar 200 tūkst. Eur, priklausomai nuo produkcijos tiekėjų resursų ir galimybių.
Regioninio lygmens logistikos centrams statyti ar nuomotis jau esamas patalpas paramos intensyvumas siekia 60 proc. Logistikos centrų darbuotojams darbo užmokesčiui – 100 procentų. Tokiu pačiu intensyvumu – 100 proc. – būtų kompensuojamos ir logistikos centrų komunalinės išlaidos.
Steigiant regioninio lygmens logistikos centrą, bus atsižvelgiama į pareiškėjo patirtį vykdant trumpųjų maisto tiekimo grandinių veiklą.
