Kauno miesto savivaldybė, paveldosaugininkai ir miesto gyventojai nesutaria, kaip pasielgti su rekonstruojamo senamiesčio grindiniu: savivaldybei siekiant dėl patogumo akmenis nušlifuoti, autentikos šalininkai klausia, ar „nušlifuoti“ bus siūloma ir kitas istorines vertybes.
Penktadienį Rotušės aikštėje, netoli įėjimo nuo senamiesčio pusės, savivaldybė ir rangovai, siekiantys apdirbti istorinius akmenis, įrengė nedidelį pavyzdinį plotą, kaip atrodytų nušlifuotas grindinys. Gyventojai savo nuomonę raginami pareikšti apklausoje internetu.
Šlifavimo darbus sustabdžiusio Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai teigia, kad akmenys į senamiestį turėtų grįžti tokie patys, kokie yra, tik tvarkingai sukloti. Savivaldybė ir neįgaliųjų atstovai tvirtina, jog tai nebus pakankama užtikrinant sklandų judėjimą.
Rangovo, bendrovės „Autokausta“, darbuotojai teigia, kad esamus akmenis dėti atsisakytų, nes negalėtų garantuoti grindinio ilgaamžiškumo. Paveldosaugininkai sako, jog kiti variantai nėra galimi.
Visuomenininkai kaltina savivaldybę dangstantis neįgaliaisiais, o reaguodami į savivaldybės apklausą, paskelbė dar vieną, ironiškai siūlydami „nušlifuoti“ ir kitas istorines vertybes – pavyzdžiui, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius.
KPD sustabdė darbus
Centrinė Kauno senamiesčio Vilniaus gatvė rekonstrukcijai visiškai uždaryta liepos viduryje. Savivaldybė sako, kad laikysis plano ir ją vėl atvers prieš Kalėdas – tiesa, be dangos, dėl kurios ginčai persikėlė į teismą.
„Mes savo įsipareigojimą toliau sėkmingai vykdome ir sutartu laiku, iki Kalėdų, tikrai visa Vilniaus gatvė nuo Rotušės iki pat Laisvės alėjos bus praeinama. Mums kol kas sekasi viskas pagal planą“, – sakė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Pradėjus darbus, savivaldybė gavo raštą iš KPD su nurodymu sustabdyti akmens pjovimą. Savivaldybė šį sprendimą apskundė teismui.
„Kultūros paveldo departamento nuomone, to grindinio pjaustyti negalima – tai yra nepriimtinas sprendimo būdas, to negalima pavadinti restauracija“, – BNS sakė KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas.
„KPD pritarė Vilniaus gatvės projektui su sąlyga, kad akmenys nebus pjaustomi. Mes ir laikomės tokios pozicijos, kad jie negali būti pjaustomi, nes tai yra senamiesčio vertingoji savybė, kuri yra saugoma taip, kaip ji išliko, ir bet kokios tokios radikalios intervencijos kaip akmenų lyginimas, apipjaustymas – tai yra autentiškos dangos niokojimas“, – kalbėjo paveldosaugininkas.
Savivaldybė savo ruožtu teigia, kad prieš pradėdama vykdyti projektą, gavo visus leidimus, o KPD akmenų pjovimo darbus sustabdė, matyt, dėl kilusio kai kurių visuomenės narių pasipiktinimo.
„Paveldo sprendimas yra suderinti projektą, ir gavome mes tam leidimą. Dabar jis dar yra pateikęs vieną sprendimą, kad sustabdytų dalį sprendinio įgyvendinimo, tai yra, sustabdyti akmens pjovimą. Mes tą padarėme“, – kalbėjo A. Pakalniškis.
Jis pabrėžė, kad leidimai nėra panaikinti.
„Projektas yra derinamas kaip visuma. Šiuo atveju labiau kalbame apie tvarkybos darbų projektą ir tiems tvarkybos projekto sprendiniams yra pilna apimtimi pritarta. Vienas iš tų sprendinių yra tų akmenų viršaus ir apačios lyginimas“, – teigė jis.
Kol klausimą sprendžia teismas, senamiestyje atliekami kiti darbai.
Esamo grindinio rangovas nedėtų
Darbus vykdančios bendrovės „Autokausta“ generalinis direktorius Juozas Kriaučiūnas teigia, kad nenušlifavus akmenų, nebūtų įmanoma užtikrinti jų ilgaamžiškumo, todėl sudėti grindinio tokio, koks jis yra, bendrovė nesiimtų.
„Mes, jeigu konkurse būtų uždėta sąlyga, kad tas akmuo lieka toks, koks buvo, apačia jo, mes konkurse būtume nedalyvavę, nes mes kaip inžinieriai negalime užtikrinti tos gatvės ilgaamžiškumo ir stabilumo“, – sakė J. Kriaučiūnas.
Į Rotušės aikštėje vykusį pristatymą jis atsinešė grindinio akmenų ir demonstravo, kad šių apačia yra nusmailinta.
„Moterys ypač supranta, kad jeigu su aukštakulniais atsistosi ant smėlio krūvos, tai susmegsi. Jeigu su sportbačiais atsistosi, jis pakankamai gerai laikys“, – kalbėjo rangovo atstovas.
Dėl šios priežasties, pasak jo, reikia šlifuoti ne tik akmenų viršų, kad jie būtų lygesni gyventojams, bet ir apačią, kad jie į žemę remtųsi didesniu plotu ir atlaikytų didesnę apkrovą. Kitaip, J. Kriaučiūno teigimu, akmuo negali būti stabiliai įstatytas.
„Akmuo sminga gilyn į nestabilų gruntą ir kažkiek pasėda. Pasėsdamas jis spaudžia šonus, pagal fiziką kaip žinome, į visas puses slėgis vienodai pasiskirsto ir kitą akmenį kilsteli į viršų“, – kalbėjo jis.
„Autokaustos“ vadovas patvirtino nematąs galimybės atgal sudėti esamus akmenis – vienintelis kitas jo matomas sprendimas – pasirinkti kitą dangą.
„Jeigu KPD lieps, priims kokį nors kitokį sprendimą turbūt – gal tuos akmenis paliks saugoti ateities kartoms sudėtus į kažkokią vietą, o čia bus dedamas naujas akmuo“, – svarstė bendrovės atstovas.
Tačiau KPD teigia, kad toks variantas jų netenkintų.
„Vilniaus gatvė turi išsaugotą autentišką gražų akmens grindinį ir čia šiuo atveju galima būtų kalbėti apie tai, kokia technologija jį sudėti, kad jis būtų lygus ir atitiktų lūkesčius visų“, – sakė A. Liakas.
Siūlo „šlifuoti“ Čiurlionį
Savivaldybės planams priešinasi ir dalis visuomenės. Penktadienį į savivaldybės pristatymą atvyko keletas architektų, jie ragino ieškoti sprendimų, iš tiesų užtikrinančių patogumą visiems.
„Savivaldybė jau ne pirmą kartą supriešina miesto bendruomenę. Šiuo atveju elgiasi kaip Lukašenka, paima įkaitus – silpniausią visuomenės dalį, neįgaliuosius, ir naudoja juos prieš kitą visuomenės grupę, kuri nori išsaugoti paveldą. Tuo metu gatvės sprendimuose visiškai nėra sprendinių, kad būtų prieigos padarytos į bet kuriuos pastatus“, – BNS sakė architektas Linas Tuleikis.
Jis tvirtino, kad tarp senamiesčio grindinio akmenų esama pakankamai tokių, kurie jau nugludinti.
„Negali būti jokių sprendinių kažkieno sąskaita, negalime neįgaliesiems neužtikrinti laisvų prieigų, jie privalo būti. Tiesiog reikia atranką padaryti šitų akmenų. Aš pats buvau nuvažiavęs tenai, žiūrėjau – yra krūva akmenų, kuriuos nulygino laikas, jų lygesnių nepadarysi. Tokie akmenys – jie yra. Čia yra fikcija dėl to lyginimo, apsimestinis dalykas“, – teigė architektas.
Grindinio išsaugojimo šalininkai klausia, kur yra riba pritaikant paveldą šiai dienai ir kaip pavyzdį pateikia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą.
„Mes turime tam tikrą paveldą ir tas paveldas turi savo vertingąsias savybes. (…) Kalbame apie medžiagą ir jos apdirbimo būdą. Jeigu tai yra istorinis medžiagos apdirbimo būdas, tai ir yra istorinė vertybė. Mes turime Čiurlionį – tai gal padarykime jį kitokį, geresnį? Tai, kas atitinka šiai dienai. Kodėl gi ne? Kur yra riba kultūrinės vertybės pritaikymo šiai dienai?“ – BNS sakė architektė, Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Elena Vanagaitė.
Ji kvietė ieškoti kitų sprendimų – tokių, kurie patenkintų visus poreikius: įrengti takus, zonas, ir atkreipė dėmesį, kad projektui nebuvo skelbiamas viešas konkursas.
Pakrikštijo „Akmenų brolija“
Į renginį senamiestyje susirinko ir būrelis neįgaliųjų, tvirtinusių, kad esamu grindiniu jiems neįmanoma judėti. Kai kurie jų teigė šiuo metu apskritai negalintys patekti į Vilniaus gatvę ir piktinosi, jog grupelė žmonių, taip pat ir tų, kurie turi nuoskaudų ant savivaldybės iš anksčiau, kelia akmenų išsaugojimo klausimą aukščiau gyventojų gerovės.
„Mes turime „Akmenų broliją“ – yra tokia brolija, į kurią vienijasi daug architektų, kovojančių už akmens autentiškumą. Jie nori išvyti su tokiais akmenimis, kokie dabar yra, žmones su negalia iš senamiesčio“, – kalbėjo neįgaliojo vežimėlio pagalba judantis Audrius Kalvėnas.
Jis teigė palaikantis savivaldybės poziciją, nes ši, vyro teigimu, leistų sukurti lygias galimybes visiems.
A. Kalvėno teigimu, akmenų gludinimo priešininkų siūlomas variantas neįgaliesiems pritaikyti senamiesčio šaligatvius supriešintų neįgaliuosius su verslu.
„Koks senamiestis be verslo, be kavinių, be judėjimo? Tai akivaizdžiai perkeliamas konfliktas: tegu neįgalieji konfliktuoja su verslu, tegu jie ten pjaunasi, o viduryje tegu bus tas autentiškas neliestas grindinys“, – kalbėjo neįgalusis.
Vilniaus gatvės kapitalinį remontą numatyta baigti iki kitų metų vasaros.
Pasak savivaldybės, 830 metrų ilgio Vilniaus gatvė bus sutvarkyta iš pagrindų, kad ateityje ilgus dešimtmečius čia nebereikėtų atlikti jokių kasinėjimo darbų.
Planuojama atnaujinti šviestuvus, suoliukus ir kitus mažosios architektūros elementus.
Darbų vertė – 4,6 mln. eurų.
Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė
