2021 10 22
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, tęsdama darbinius susitikimus su pasienio pareigūnais, apsilankė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinėje, Aleksandro Barausko, Druskininkų pasienio užkardose, „Frontex“ koordinaciniame centre ir apžiūrėjo pietiniame pasienio su Baltarusija ruože statomą fizinį barjerą. Su pasieniečiais ministrė aptarė iššūkius, su kuriais susiduriama dėl Baltarusijos režimo organizuojamo migrantų antplūdžio. Taip pat kalbėta apie pareigūnų parengtį neplanuotoms situacijoms, reagavimo planus, jeigu į Lietuvą stumiamų migrantų skaičius staiga labai išaugtų. Aptartos ir pareigūnų aprūpinimo bei motyvavimo priemonės.
Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų saugomas pietinis valstybės sienos ruožas, nusidriekęs ties Čepkeliais, Kabeliais, Kapčiamiesčiu, Druskininkais, pastarąją savaitę tapo karštuoju tašku. Baltarusijos režimui pakeitus taktiką būtent per čia – per miškingas ir sunkiai privažiuojamas vietoves – į Lietuvą stumiama daugiausia migrantų. Dėl šios priežasties čia jau mobilizuotos sustiprintos pajėgos, diegiamos papildomos techninės sienos stebėjimo priemonės, sustiprintas žvalgybinių grėsmių nustatymas, pasitelkta daugiau kariuomenės, taip pat sieną saugo 107 „Frontex“ pareigūnai.
„Varėnos rinktinės pareigūnams pastaruoju metu tenka ypatinga atsakomybė – atremti naujas Baltarusijos režimo atakas. Dėkoju kiekvienam pareigūnui už budrumą ir kantrai atliekamą pareigą. Šiandien Jūs, pasieniečiai, esate pirmasis valstybės gynybinis skydas, todėl pareigūnams aprūpinti taip pat turi būti skirtas deramas valstybės dėmesys. Be to, investicijos į pareigūnus yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Mums jau pavyko pasiekti, kad tai atsispindėtų ir kitų metų valstybės biudžete“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Vyriausybei pateiktame 2022 metų biudžeto projekte vidaus reikalų sričiai siūloma numatyti 20 proc. didesnį biudžetą. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė siūlo 127 mln. eurų didinti finansavimą viešajam saugumui užtikrinti ir valstybės sienai apsaugoti. Siūloma iš viso šioms reikmėms kitąmet skirti 747,7 mln. eurų.
Pagrindinis prioritetas formuojant vidaus reikalų sistemos biudžetą – pareigūnų darbo užmokesčio didinimas, tinkamas jų aprūpinimas, didesnis dėmesys naujiems pareigūnams pritraukti ir atlyginimų netolygumams tarp skirtingų tarnybų sumažinti.
Viešojo saugumo sričiai siūloma skirti 641,4 mln. eurų. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų nuosekliam darbo užmokesčiui didinti numatyta 31 mln. eurų, pareigūnams aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis – 5,5 mln. eurų, o pareigybėms komplektuoti – 7 mln. eurų. Be to, 2022 metais numatyta lėšų ir VSAT ginkluotei atnaujinti pagal NATO nustatytus standartus – tam suplanuota 3,5 mln. eurų Krašto apsaugos ministerijos biudžete.
Prasidėjus neteisėtos migracijos krizei ir paskelbus ekstremaliąją situaciją valstybės mastu, pareigūnams pradėtos mokėti priemokos. 30 proc. priemokos skirtos pareigūnams, dirbantiems stovyklavietėse su migrantais bei užtikrinantiems migrantų stovyklaviečių apsaugą, o 20 proc. priemokos – pareigūnams, organizuojantiems ir vykdantiems viešosios tvarkos užtikrinimo stovyklaviečių savivaldybių teritorijoje funkciją, be leidimo pasišalinusių iš stovyklaviečių migrantų paieškos, lydėjimo į gydymo įstaigas ir kitas panašias funkcijas. Didžiausios 50 proc. atlyginimo dydžio priemokos skirtos pareigūnams, kurie saugo valstybės sieną, tačiau šios priemokos mokamos išskirtinai iš valstybės biudžeto lėšų. Taip pat pareigūnai, kurie dėl įtemptos situacijos negalėjo pasinaudoti atostogomis, turėjo galimybę nuvykti į sanatorijas Palangoje ar Druskininkuose.
Ministrė taip pat apsilankė Druskininkų užkardos ruože, kur pasienyje su Baltarusija tiesiamas fizinis barjeras. „Prieš mus vykdomas hibridinis karas ir Lietuva turi gintis įvairiomis priemonėmis ir viena iš tų rimtų priemonių yra sieną. Mes matome rimtą fizinį barjerą, kuris mums padės apsisaugoti. 30 metų mes neturėjome ryžto, politinės valios, šiandien ta valia yra ir tai yra istorinis momentas realizuojamas tikrais veiksmais“, – teigia vidaus reikalų ministrė. Iš kitų metų biudžeto siūloma skirti 102,8 mln. eurų fiziniam barjerui Lietuvos pasienyje su Baltarusija įrengti – šios lėšos suplanuotos iš Valstybės rezervo fondo ir įtrauktos į Finansų ministerijos asignavimus. Europos Sąjungos (ES) išorės sieną saugantį barjerą numatoma pastatyti per metus. Projektą įgyvendins valstybės įmonės „EPSO-G“. Maždaug 100 kilometro ilgio fizinio barjero pirmojo etapo įrengimo darbus prie sienos su Baltarusija „EPSO-G“ grupės įmonė „Tetas“ pradėjo rugsėjo mėnesio pabaigoje. Pagal VSAT techninius reikalavimus gaminamus tvoros segmentus „Tetui“ tieks Lenkijos ir Nyderlandų gamintojai. Pirmojo etapo darbus planuojama užbaigti iki balandžio pabaigos.
Lietuva siekia, kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija būtų finansuojamas europinėmis lėšomis, nes tai yra visos ES išorės siena ir hibridinė ataka vykdoma ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš visą Bendriją. Ministrė yra sutelkusi 14 ES šalių aljansą, kuris palaiko siekį Baltarusijos režimo organizuotą neteisėtų migrantų antplūdį pripažinti hibridine ataka ir pakeisti ES teisės aktus taip, kad šalys galėtų efektyviai gintis. Šiandien šie klausimai svarstomi Briuselyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje.
Šiuo metu pavojingiausiuose pasienio ruožuose jau nutiestas 61 km koncertinos.
Praeitą savaitę vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė darbinio pokalbio buvo susitikusi su Vilniaus pasienio rinktinės užkardų vadovais ir pareigūnais.
