Kultūros ministerija kviečia šalies savivaldybes teikti savo miestų kandidatūras Lietuvos kultūros sostinių 2023, 2024 ir 2025 metais konkursui. Lietuvos kultūros sostine gali tapti bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Vilnių. Kultūros ministerija pasiūlymų laukia iki birželio 7 dienos, gautas paraiškas svarstys ir pasiūlymus ministrui teiks ekspertų komisija.
„Kultūros sostinių patirtis liudija, kad šio vardo suteikimas skatina Lietuvos miestų ir miestelių kultūrinį pagyvėjimą, regiono kultūrinę plėtrą, nacionalinės svarbos kultūros renginių iniciatyvas. Kviečiame savivaldybes aktyviai naudotis šia proga ir išnaudoti titulo atveriamas galimybes“, – sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Iniciatyva „Lietuvos kultūros sostinė“ atsirado Vilniui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, tačiau nuo 2008 m. veikia kaip savarankiškas kasmetis projektas, skatinantis Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtojantis kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, partnerystę bei kultūros prieinamumą, įtraukiantis į kultūros procesus bendruomenę, verslą, mecenatus, jaunimą. Be to, Lietuvos kultūros sostinės programa svarbi ir tuo, kad turi išliekamąją vertę – tai, kas sukuriama per metus, ir toliau prisideda prie kultūrinio gyvenimo visuose šalies regionuose.
Per vienerius projekto metus sukuriama vertingų kultūros tradicijų bei reiškinių, reikšmingų tiek vietos bendruomenei, tiek visai Lietuvai: atsiranda nauji arba sustiprėja tradiciniai renginiai, festivaliai, surengiama įdomių parodų, išleidžiama knygų, sudaromi nauji kultūrinio turizmo maršrutai, sukuriami dokumentiniai pažintiniai filmai, atnaujinami vietos kultūros objektai.
Kasmet Lietuvos kultūros sostinės vardą pelnęs miestas rengia kultūros sostinės metų atidarymo ir uždarymo ceremonijas, kuriose perduodamas šio projekto simbolis – gintaro medis.
Pirmąja Lietuvos kultūros sostine 2008 m. tapo Zarasai. Šiemet šis titulas priklauso Neringai, kuri kitąmet jį perduos Alytaus miestui.
