Aplinkos ministerija pateikė svarstyti Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, numatančią tikslus ir uždavinius, kaip Lietuvai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Pagal darbotvarkę, didžiausias šalies laukiantis iššūkis – transporto sektoriaus pertvarka.
Artimiausias pagrindinis darbotvarkės tikslas – per ateinantį dešimtmetį sumažinti Lietuvoje išmetamų šiltnamio dujų kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m. Vadovaudamasi šia ambicija, Aplinkos ministerija kurs sąlygas, kad iki 2030 m. pusė šalyje suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, pusę transporto priemonių parko sudarytų elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės, o ekologinio ūkininkavimo plotai net padvigubėtų. Tai ne vieninteliai darbotvarkėje numatyti uždaviniai.
Lietuva klimato neutralumo sieks po žingsnelį. Pavyzdžiui, vien per šios Vyriausybės kadenciją sukuriant sąlygas, kad po ketverių metų lengvųjų elektromobilių skaičius keliuose ir gatvėse sudarytų jau dešimtadalį automobilių.
2040 m. miestų centruose turėtų nebelikti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių. Po 20 metų apskritai daugelyje sričių iškastinis kuras nebebus deginamas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžia, kad Lietuvoje atsisakyti naftos ir anglies produktų – ne praradimas, o palanki galimybė. „Mažinti iškastinio kuro naudojimą – tai ne tik būdas gelbėti perkaitusią planetą, bet ir didelė nauda gyventojams. Lietuvos priklausomybė nuo iškastinio kuro milžiniška: importuodami degalus, anglį, dujas, kasmet atiduodame milijardus eurų svetur, užuot patys pagaminę energiją iš vietinių atsinaujinančių išteklių. Atsisakę naftos produktų tapsime turtingesni, todėl tai reikia daryti kuo skubiau“, – sako Simonas Gentvilas.
Ministro žodžiais, aplinkybės pereiti prie ekologiškos energijos Lietuvai ypač naudingos, nes šalis neturi didelės naftos gavybos ir apdorojimo pramonės.
Be ambicijų transporto, žemės ūkio, pramonės ir energetikos sektoriuose, Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė numato ir prisitaikymo prie pasikeitusios gamtos priemones. Pavyzdžiui, visiems potvynio grėsmės teritorijose gyvenantiems žmonėms būtų taikomos apsaugos priemonės, atliekama erkių ir žiedadulkių stebėsena, modernizuojama lietaus nuotekų infrastruktūra, kuriami žalinimo planai miestuose, plačiau saugomos sengirės, diegiamos pažangios nelaimių rizikos, hidrometeorologinių stebėjimų sistemos ir kt. Prisitaikymui prie klimato kaitos pasekmių numatyta didinti kultūros paveldo objektų atsparumą stichiniams ir katastrofiniams meteorologiniams reiškiniams.
Įgyvendindama klimato darbotvarkę, Vyriausybė kurs platų sprendimų tinklą tarp institucijų, mokslo ir visuomenės, reguliacijos priemonėmis įtvirtins „teršėjas moka“ principą. Procesą kuruojanti aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė atkreipia dėmesį, kad numatomos priemonės skatins inovacijas, kurios tvarius sprendimus pavers ekonomiškai naudingais.
„Su dabartine klimato darbotvarke siunčiame aiškų signalą kapitalo rinkoms ir investuotojams, kad perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos yra negrįžtamas“, – teigia Gintarė Krušnienė.
Vyriausybė yra užsibrėžusi parodyti pavyzdį rinkoms ir visuomenei, dar šią kadenciją pati tapdama neutralia klimatui.
Kaip sausį skelbė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, 2020-ieji buvo šilčiausi metai šalyje per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Globalinio perkaitimo ženklus Lietuvoje liudija dažnėjančios sausros sausumoje ir vandens telkiniuose, stichinės audros, tropinių naktų dažnumas vasaromis, kiti ekstremalūs reiškiniai.
Nacionaline klimato kaitos valdymo darbotvarkė pakeičia šiemet nustojusią galioti 2012-ųjų Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją. Ji suderinta pagal naujausias Europos žaliojo kurso ambicijas ir Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimus. Ketvirtadienį viešam įvertinimui pateiktą dokumentą Seimas turėtų svarstyti pavasario sesijoje.
