Statistika rodo, kad dėl COVID-19 pandemijos moterys nukentėjo labiau nei vyrai. Karantino metu per 2020 m. II ketv. apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai. Moterys sudarė apie 60 proc. visų dirbusiųjų mažiau valandų. Iš jų apie 25 proc. nedirbo arba dirbo mažiau valandų dėl karantino. Tai sudarė apie 8 proc. visų užimtų gyventojų.
Augantį moterų ir jaunimo registruotą nedarbą lemia tai, kad įprastai didžioji šių grupių asmenų dalis dirba prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose, kurie iš dalies arba visai buvo uždaryti karantino metu.
Tokias išvadas praėjusią savaitę pristatė Lietuvos statistikos departamento lyčių ir lygybės statistikos rengimo koordinatorė Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertė Dovilė Galdauskaitė. Ji dalyvavo renginyje „Įgūdžiai, padedantys moterims įsitvirtinti darbo rinkoje“.
Ekspertė apžvelgė moterų padėtį darbo rinkoje, moterų išsilavinimą ir padėtį privačioje erdvėje, istoriniame kontekste ir remiantis naujausia statistika.
Lietuvos moterų užimtumo lygis yra aukštas ir labai nedaug nusileidžia vyrų. Eurostato duomenimis, 2019 m. 20–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis siekė – 77,4 proc., vyrų – 79 proc. Šis skirtumas yra mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES) – tik 1,60 procentinio punkto. Beje, mūsų moterys išsilavinimu netgi lenkia vyrus. Daugiau nei pusė – 50,4 proc. 25–65 metų amžiaus moterų turi aukštąjį išsilavinimą. Tuo tarpu tokio pat amžiaus vyrų aukštąjį išsilavinimą įgiję tik 35,5 proc. Lyginant kitas amžiaus grupes, pavyzdžiui 30–34 metų, skirtumai dar akivaizdesni ir siekia 22,6 procentinio punkto. Tai vienas iš didžiausių vyrų ir moterų, turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą skirtumų ES (didesnis tik Slovėnijoje – 22,8 proc. punkto).
Be to, 25–64 metų amžiaus moterys (2010–2019 m.) yra įsitraukusios į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi aktyviau nei vyrai. Vyrų ir moterų užimtumas susijęs su darbo ir šeimos derinimo galimybėmis bei istoriniu kontekstu –visiško užimtumo politika sovietmečiu, kai įsitraukimas į darbo rinką buvo privalomas.
Anot D. Galdauskaitės, nors dažnai kalbama apie vyrų ir moterų lygybę viešojoje erdvėje, ypač darbo rinkoje, nepaisant istorinio konteksto ir vykstančių nuostatų dėl lyčių vaidmenų bei struktūrinių pokyčių, lygybė tarp vyrų ir moterų viešojoje erdvėje yra didesnė nei privačioje, t. y. šeimoje, namų ūkyje. Pavyzdžiui, 66 proc. 25–49 metų amžiaus tėčių kasdien rūpinasi ir (ar) lavina savo vaikus. Ir net 92 proc. mamoms vaikų lavinimas yra kasdienė jų veikla (Eurostato duomenys, 2016 m.). Kasdien gamina maistą ir tvarko namus 79 proc. Lietuvos moterų ir 29 proc. Lietuvos vyrų. ES šalyse tokia pat moterų dalis kasdien gamina valgyti, bet vyrų – truputį daugiau – 34 proc.
Baltijos šalyse 15–74 metų amžiaus moterų, dirbančių viešajame sektoriuje ir dirbančiųjų ne visą darbo laiką dalis yra beveik dvigubai didesnė nei vyrų.
Darbo rinkos segregacija išlieka aktualia ne tik pagal ekonominės veiklos sritis, bet ir pagal profesijas. Visiškai vyriškas išlieka statybų sektorius, kuriame 90,1 proc. darbuotojų – vyrai, ir transporto bei saugojimo veikla – 73,9 proc. darbuotojų – vyrai. Vyrai absoliučiai dominuoja ir ginkluotose pajėgose (93 proc. darbuotojų vyrai), didžiąją kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų bei įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų dalį taip pat sudarė vyrai – atitinkamai 79,3 ir 79,2 proc. Moteriškos sritys tradiciškai yra švietimas (79 proc. darbuotojų – moterys) ir žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (58,9 proc. darbuotojų – moterys). Daugiausia moterų buvo tarp paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų bei įstaigų tarnautojų, atitinkamai 73,6 ir 69 proc. (2019 m. duomenimis).
Vyrai ir moterys dirba ne tik skirtingose srityse ir turi skirtingas profesijas, tačiau skiriasi ir darbo užmokestis. 2019 m. didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos – 36,3 proc., informacijos ir ryšių – 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,8 proc. įmonėse. Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų tik transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse – atitinkamai 10,7 ir 2,9 proc.
Moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje veikia ir kontekstiniai veiksniai. Vienas aktualiausių šiuo metu – COVID-19 pandemija. Privalomo karantino metu, per 2020 m. II ketv., apie 33 proc. užimtų gyventojų nedirbo arba dirbo mažiau valandų nei įprastai. Moterys sudarė apie 60 proc. visų dirbusiųjų mažiau valandų. Iš jų apie 25 proc. nedirbo arba dirbo mažiau valandų dėl karantino (tai sudarė apie 8 proc. visų užimtų gyventojų). Užimtumo tarnybos specialistai pabrėžia, kad augantį moterų ir jaunimo registruotą nedarbą labiausiai veikia tai, kad dauguma šių grupių asmenų dirba prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose, kurie iš dalies arba visai buvo uždaryti karantino laikotarpiu.
Lietuvos statistikos departamento informacija
