Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobilioji komanda tęsia ciklą susitikimų su socialiniais partneriais rajonuose. Apie mobiliosios komandos darbo sėkmę geriausiai byloja statistika, rodanti, kad bendradarbiauti per metus atsisakė tik viena šeima. Tuo tarpu per metus Kauno apskrities komanda aplankė ir pagalbą teikė 105-iomis šeimoms, fiksuota per du su puse šimto susitikimų.
Kiekviena krizė gali būti pabaiga arba tik pradžia
Svarbiausias mobiliosios komandos tikslas – padėti krizę išgyvenančiai šeimai ir motyvuoti tėvus spręsti esamas šeimos problemas. Komanda, kurią sudaro priklausomybės ligų specialistė, psichologė ir socialinė darbuotoją, pradeda darbą su šeima, kai yra nustatytas didžiausias grėsmės vaikui lygis ir siekiant apsaugoti jis laikinai yra paimtas iš šeimos.
„Krizė gali būti priimama dvejopai: kaip pabaiga arba kaip pradžia. Susitikę su šeima visada sakome, kad šis momentas yra galimybė keistis. Galimybė pradėti gyventi kitaip. Aišku, tam reikia specialisto paramos, patarimo, nukreipimo, informavimo“, – kalba priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė.
Mobilioji komanda su šeima dirba 14 dienų. Šis terminas nuo kitų metų pradžios bus ilgesnis. Per keturiolika dienų nuo vaiko paėmimo iš šeimos, su tėvais arba vienu iš tėvų specialistės susitinka ne vieną kartą. Priklausomai nuo poreikių ir nusiteikimo pagalbą priimti, vyksta ir namų aplinkoje bendrauja su šeima penkis, šešis, o pasitaiko, ypač sunkiais atvejais, ir dešimt kartų.
- Jogaitė įsitikinusi, kad kuo daugiau specialistų susitelkia gelbstint šeimai, tuo didesnė tikimybė iš tiesų padėti nuo ilgalaikių priklausomybių kenčiančiam, o kiekvieno šioje sudėtingoje srityje dirbančiojo misija labai unikali.
„Drauge stengiamės pastiprinti, motyvuoti, o ir įkalbėti, ko irgi kartais reikia. Šeimos stiprybių ir rizikų vertinimas yra labai plati sritis, specifinė. Užduotis – įžvelgti esminę problemą, nes jų būna daug: socialinių įgūdžių stoka, priklausomybės, psichiatrinės diagnozės. Gyvenimo griūtis prasideda nuo vienos esminės problemos“, – patirtimi dalijasi priklausomybės ligų specialistė.
Šeimos problemos analizuojamos holistiškai
Mobiliosios komandos socialinė darbuotoja Gitana Salickienė akcentuoja, kad šeimos problemos analizuojamos holistiškai, per tris skirtingas disciplinas. Dirbant orientuojamasi ne į konsultacijų skaičių, bet į jų gylį.
Anot G. Salickienės, kuo daugiau žmogus atsiveria, kuo tikslesnė informacija pasiekiama, rekomendacijos taiklesnės pateikiamos. Tam, kad šeima visų pirma sutiktų bendradarbiauti, sujungiamos visų specialistų patirtys, pagalba vienareikšmiškai turi būti labai operatyvi, todėl mobilioji komanda neretai save palygina su greitąja pagalba šeimai.
Prie teisingo poreikių įvertinimo neretai prisideda ilgą laiką su šeima bendravusio socialinio darbuotojo įžvalgos ir šeimos istorijos paveikslas. Tai vienas iš aspektų, kai socialinėje srityje dirbančių žmonių į vieną sudėta patirtis pasitarnauja geriausiam rezultatui.
Mobilioji komanda, pabrėždama prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje, ragina neužmiršti, kad vaikui būtina saugi, fiziniam ir psichologiniam vystymuisi tinkama aplinka, kurioje jaustųsi besąlygiškai mylimas, suprastas, reikalingas.
„Augti tik biologinėje šeimoje, bet tuo pačiu visada būti saugiu. Ir čia neretai įvyksta dviejų polių susikirtimas. Todėl nuvykus į šeimą, stengiamės kuo labiau priartinti mūsų, specialistų, ir šeimos suvokimą apie esamą problemą, galimybes ją spęsti, žalojančias patirtis vaikui, jeigu padėtis nesikeis“, – kalba komandos atstovė.
Psichologė Giedrė Strakevičiūtė pabrėžia, kad įsisenijusios, nesprendžiamos ar netinkamai sprendžiamos šeimų problemos turi tiesioginį ryšį su šeimose augančių vaikų raida, palieka ilgalaikes pasekmes jiems.
Iškalbinga statistika rodo darbo sėkmę
Apie mobiliosios komandos darbo sėkmę geriausiai byloja statistika, rodanti, kad bendradarbiauti per metus atsisakė tik viena šeima. Tuo tarpu per metus Kauno apskrities komanda aplankė ir pagalbą teikė 105-iomis šeimoms, fiksuota per du su puse šimto susitikimų.
Per 90 proc. šeimų, su kuriomis dirbta Kauno apskrityje, turi diagnozuotą priklausomybę nuo alkoholio ar aiškius, išreikštus priklausomybės požymius. Kitos problemos susijusios su transgeneraciniais šeimos modeliais (,,iš kartos į kartą“, vaikų apleistumas, nepriežiūra, nesaugumas); konfliktiškais tarpusavio santykiais ir smurtu; psichiatrinėmis ir kitomis diagnozėmis (depresija, šizofrenija, šizoafektiniai, nerimo sutrikimai ir kt.).
Paskaičiuota, kad per mėnesį viena komanda vidutiniškai nuvažiuoja 2600 kilometrų. Kauno apskrityje šis rodiklis būna ir didesnis. Šalyje šiuo metu dirba 12 mobiliųjų komandų: po vieną Vilniaus ir Kauno mieste, dar dešimt apskrityse.
Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos.
