Dvi aktyvių žmonių komandos, kuriose dalyvavo ir ne vienas visuomenei pažįstamas asmuo, šeštadienio popietę susitiko už Zapyškio esančiame karinių pramogų organizatoriaus „Mūšio frontas“ poligone. Jų siekis buvo išmokti atlikti renginio organizatorių paruoštas užduotis, prisiminti civilinės saugos ir pirmosios pagalbos taisykles, susipažinti su ekstremalių situacijų strategijomis bei smagiai praleisti laiką žaidžiant šratasvydį.
„Tokia patirtis reikalinga kiekvienam“, – po pramogos vaišindamiesi kareiviška koše nesuabejojo dalyviai.
Tarp atvykusiųjų į vieną populiariausių šratasvydžio erdvių buvo aktorė Lina Bražinskaitė, šokių treneris Tomas Slausgalvis, hipnoterapeutė Vilma Elatroush, šokių festivalių organizatorius Saulius Skambinas, veterinarijos klinikų įkūrėjas Paulius Morkūnas, plaukų stilistas Karolis Murauskas, dainininkas Deividas Dubinovas – Deivizo, grupės „16 Hz“ nariai Petras ir Robertas Jucevičiai bei Skaidrius Varslauskas. Sportinių šokių šokėjui ir treneriui Donatui Vėželiui kompaniją palaikė auklėtiniai iš Kinijos, Ukrainos bei Lietuvos, o į žaidimą sūnų Joną palydėjo prodiuseris Gediminas Juodeika.
„Dalyviai buvo iš keturių šalių ir dviejų žemynų. Be jau minėtų šalių turėjome viešnią ir iš Švedijos. Todėl galima sakyti, kad vyko tarptautiniai mokymai“, – nuotaikingai komandų daugiatautiškumą įvertino G. Juodeika.
Jam įspūdį paliko tai, kad „Mūšio fronte“ yra kiekvienam žaidimui ruošiami išskirtiniai scenarijai, realios žaidimų situacijos ir specialūs efektai.
Apie tai papasakojo ir vienas iš pramogos kūrėjų Donatas Antonovas. Šratasvydžiu susidomėjęs pašnekovas prieš aštuonis metus nusprendė pats įkurti kuo saugesnį, edukuojantį ir įtraukiantį karinių pramogų poligoną. Per pirmus gyvavimo metus buvo suorganizuoti net 44 privatūs ir atviri žaidimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1000 žaidėjų.
Dabar karinių pramogų organizatorius „Mūšio frontas“ vysto išskirtinį projektą – specialiai sukurtą mobiliąją programėlę, kuri, kaip manoma, neturi analogų Lietuvoje, o gal net ir visame pasaulyje. Ji neretai tampa jau patyrusių šratasvydžio žaidėjų pramogų dalimi, leidžianti matyti savo komandos narius, varžovų išsidėstymą, suteikianti didesnes galimybes siekti pergalės – pavyzdžiui, už sukauptus taškus į pagalbą pasitelkti artilerija ar net oro pajėgas.
„Skirtingo lygio žaidėjams paruošiame vis kitokias užduotis. Žinoma, visada atsižvelgiame į komandų tikslus – bernvakariams, įmonių renginiams, gimtadieniams pasiūlome tokį žaidimo modelį, koks atitiktų jų lūkesčius. Tačiau bet kokiu atveju paaiškiname, jog pagrindinis siekis yra ne nukauti kuo daugiau varžovų, o kuo greičiau atlikti užduotis. Aukščiausias lygis – atlikti užduotį nepaleidus nė vieno šūvio“, – sako D. Antonovas.
Anot jo, į karinių pramogų poligoną atvykstantys įmonių kolektyvai siekia ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir išmokti vykdyti bendras strategines užduotis. Neretai dalis kompanijos žaidžia, o kita dalis dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose – nuo pirmosios pagalbos iki mokymų su kariniais elementais.
Tai, kas vyksta „Mūšio fronte“, pramogų pasaulyje, pasak D. Antonovo, dar mėgstama vadinti „airsoftu“ arba kariniu simuliaciniu žaidimu, kuriame ne tik šaudoma į priešininkus, bet ir kuriamos įvairios taktikos misijoms atlikti. „Airsofto“ pagrindas – žaidimo metu naudojamos kovinių ginklų kopijos, kurios šaudo 6 mm plastikiniais, savaime suyrančiais šratukais. Dalyvauti gali žaidėjai tiek su savo įranga, tiek ją išsinuomuoti iš pramogos organizatorių.
„Privatiems renginiams vykdoma išankstinė registracija pagal užsakovo pasirinktą datą, tačiau 1 – 2 kartus mėnesyje organizuojame ne privačius, o viešus renginius, į kuriuos užsiregistruoja keli šimtai nepažįstamų dalyvių. Tuomet dalyviai gali atvykti ir po vieną, ir po kelis“, – sako pašnekovas.
D. Antonovo teigimu, pramogoje svarbiausia saugumas ir sąžiningumas. Naujokų instruktažui, siekiant išaiškinti niuansus, skiriama daugiau laiko nei tiems, kurie jau yra bandę šratasvydį. Be to, komandas visada prižiūri vadai, kurie, atsižvelgdami į jų savybes, daro įtaką žaidimo eigai ją sunkindami arba lengvindami.
„Yra žmonių, kurie šratasvydį laiko savo pomėgiu. Jie yra įsigiję aprangas, ginklus, subūrę savo komandas. Jiems turime parengę strategijų, kurių metu galima rinkti taškus, pasitelkti dronus, už sudėtingesnes įvykdytas misijas gauti vis aukštesnio lygio antsiuvus, – pasakoja D. Antonovas, – Mūsų, kaip organizatorių, tikslas yra ne tik surengti smagią pramogą, bet duoti žmonėms šį tą daugiau – žinių, pasitikėjimo jausmą, komandinio darbo patirties. Norime, kad po žaidimo dalyviai išsineštų ne tik geras emocijas, bet ir įgūdžių, kuriuos prireikus galėtų pritaikyti realiose situacijose – gebėjimą veikti kartu, spręsti problemas, greitai reaguoti. Tai nėra vien tik pramoga, tai – patirtis, kuri ugdo“.
