Absoliuti dauguma – 9 iš 10 – Vilniaus ir Kauno apklausoje dalyvavusių gyventojų linkę pritarti energijos gamybai panaudojant po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas nepavojingas atliekas, parodė bendrovių Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių atlikta apklausa. Pagrindiniu tokio energijos gamybos būdo pranašumu gyventojai įvardija į sąvartynus patenkančių atliekų kiekio sumažinimą.
„Šį tyrimą atliekame septynerius metus. Per šį laikotarpį gyventojų palaikymas energijos gamybai iš komunalinių atliekų stabiliai didėja. Jis itin ryškus šalies sostinėje, kurioje 46 proc. žmonių į atliekų kaip kuro panaudojimą energijai gaminti žvelgia labai teigiamai, o dar 44 proc. – greičiausiai teigiamai. Tokį požiūrį didžioji dauguma gyventojų išlaiko ir kalbant apie konkrečius energetikos objektus, t. y. Vilniaus kogeneracinę jėgainę – ją teigiamai vertina maždaug 8 iš 10 vilniečių“, – sako Mantas Burokas, Vilniaus kogeneracinės jėgainės vadovas.
Tuo metu Kaune į energijos gamybą iš perdirbti netinkamų komunalinių atliekų labai teigiamai linkę vertinti 33 proc., labiau teigiamai – 55 proc. gyventojų. Per visą tyrimo laikotarpį Kauno gyventojų pritarimas šiam energijos gamybos metodui taip pat sustiprėjo. Be to, kas trečias apklausoje dalyvavęs respondentas laikosi nuomonės, jog išrūšiuotų ir perdirbti netinkamų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų panaudojimas šilumos ir elektros energijos gamybai skatina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Kauno mieste.
Privalumu laiko atliekų kiekio mažinimą
Remiantis tyrimu, net 79 proc. apklaustų sostinės gyventojų ir 71 proc. kauniečių pagrindiniu atliekų naudojimo jėgainėse privalumu laiko atliekų kiekio sumažinimą regionų sąvartynuose. Beveik pusė apklaustųjų mano, kad toks atliekų panaudojimas prisidėtų prie atliekų pertekliaus mažinimo Kaune ir Vilniuje.
Anot Kauno kogeneracinės jėgainės vadovo Ramūno Paškausko, per metus jėgainėje yra panaudojama iki 255 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurios nepatenka į regionų sąvartynus.
„Kuo daugiau naudojame po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, tuo mažiau jų patenka į regionų sąvartynus. Taip išnaudojame energetinę vertę turinčius vietinius išteklius, prisidedame prie pirminių energijos šaltinių taupymo, CO2 emisijų mažinimo bei sukuriame papildomus naudingus produktus: šilumą ir elektrą. Tai lemia, kad Kauno gyventojams pagaminama šiluma už konkurencingą ir vieną žemiausių kainų šalyje”, – sako R. Paškauskas.
Nors gyventojai išreiškia teigiamą požiūrį į atliekų vertimą energijos gamybai, 5 iš 10 apklaustųjų mato galimas rizikas dėl oro taršos ir neigiamo poveikio aplinkai. Šis gyventojų susirūpinimas sprendžiamas moderniausiomis technologijomis, kurios taikomos tiek Vilniaus, tiek Kauno kogeneracinėse jėgainėse.
Vienas iš inovatyvių sprendimų – dūmų valymo sistemos, kurios atsakingos už susidariusių kenksmingų medžiagų neutralizavimą ir saugojimą uždaroje talpoje. Vėliau šios medžiagos yra perduodamos bendrovei, turinčiai leidimą galutiniam tokių atliekų sutvarkymui užsienyje.
Kitas technologinis sprendimas – nuolatinė emisijų kontrolės sistema, leidžianti jėgainėse esančiuose kaminuose vykdyti išmetamų dujų matavimus ir jų rodiklių stebėseną. Visą tai leidžia Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms užtikrinti saugų atliekų vertimą į energiją procesą, neviršijant nustatytų leistinų emisijų ribų.
Apie tyrimą
Kvotinę šalies gyventojų apklausą Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių užsakymu 2024 m. vasario-kovo mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. gyventojų Vilniuje ir Kaune.
Sekantis tokio pobūdžio Kauno ir Vilniaus miesto gyventojų apklausos tyrimas numatomas 2025 m. pradžioje.
