„Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 dviejų dozių teikiama apsauga ima blėsti per trumpesnį nei pusės metų laikotarpį, todėl gali reikėti pastiprinamųjų skiepų dozių, rodo telefono programėlės duomenų tyrimas.
Tokios išvados pasirodė trečiadienį, kelioms šalims pradedant skirti visiškai paskiepytiems žmonėms papildomas skiepų dozes, nors tokią politiką kritikuoja Pasaulio sveikatos organizacija, atkreipianti dėmesį, kad milijonai žmonių pasaulyje dar nėra gavę nė vienos vakcinų dozės.
„Pfizer-BioNTech“ vakcina praėjus mėnesiui po antrosios dozės apsaugo 88 proc., bet po penkių ar šešių mėnesių šis skaičius sumažėja iki 74 proc., rodo naujausias kompanijos ZOE COVID-19 tyrimas.
Tyrimo metu naudoti realiomis sąlygomis per vieną mobiliųjų telefonų programėlę, turinčią daugiau kaip milijoną aktyvių vartotojų, surinkti duomenys. Vartotojai skelbia duomenis apie savo skiepus ir testų rezultatus, o tada šiuos duomenis analizuoja mokslininkai, taip pat ir iš Londono Karaliaus koledžo (King’s College).
Tyrimo metu analizuoti daugiau kaip 1,2 mln. testų rezultatai.
„AstraZeneca“ vakcinos teikiama apsauga sumažėjo nuo 77 proc. vienas mėnuo po antrosios dozės iki 67 proc. praėjus 4–5 mėnesiams.
Pagrindinis ZOE programėlės mokslininkas profesorius Timas Spectoras (Timas Spektoras) sakė, jog reikia daugiau duomenų apie vakcinų veiksmingumo pokyčius skirtingose amžiaus grupėse.
Jungtinėje Karalystėje liepą panaikinus socialinius apribojimus, COVID-19 atvejų skaičius šalyje smarkiai išaugo, bet hospitalizacijų skaičius pastarąjį mėnesį buvo stabilus.
Karaliaus koledžo genetinės epidemiologijos profesorius T. Spectoras, įspėjo, kad blėstant vakcinų veiksmingumui pažeidžiamiausių žmonių grupėje iki žiemos gali pradėti daugėti hospitalizacijos ir mirties atvejų.
„Mano nuomone, pagal pagrįstą blogiausio atvejo scenarijų atėjus žiemai apsauga galėtų būti mažesnė nei 50 proc. pagyvenusiems žmonėms ir sveikatos apsaugos darbuotojams“, – sakė jis.
Jei užsikrėtimo atvejų skaičius dėl užkrečiamesnės viruso delta atmainos ir ribojimų sušvelninimo išliks didelis, „šis scenarijus galėtų reikšti padidėjusį hospitalizacijos ir mirties atvejų“ skaičių, nurodė mokslininkas.
„Mums reikia skubiai parengti planus pastiprinamosioms skiepų dozėms“, – pridūrė T. Spectoras.
Jis taip pat sakė, kad Jungtinei Karalystei reikia nuspręsti, ar jos dabartinis dėmesys vaikų skiepijimui yra „protingas, jei mūsų tikslas yra sumažinti mirčių ir paguldymo į ligoninę atvejų“.
Praėjusią savaitę paskelbtas kitas, Oksfordo universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad „Pfizer-BioNTech“ vakcinos veiksmingumas mažėja greičiau nei „AstraZeneca“ skiepo.
JK pernai gruodį pradėjo skiepyti vyresnio amžiaus ir kitus pažeidžiamus žmones, tad jie pusę metų sudarė didžiausią visiškai paskiepytų žmonių dalį, o dabar tikriausiai susiduria su padidėjusia užsikrėtimo rizika.
Redaktoriai: Raimondas Čiuplys, Rūta Androšiūnaitė
