Dar 2023 m. gruodžio 25 d. Sankt Peterburge vykusiame Aukščiausiosios Eurazijos ekonomikos tarybos aukščiausiojo lygio susitikime Rusijos dominuojama Eurazijos ekonominė sąjunga (EAES) ir Iranas pasirašė plataus masto laisvosios prekybos susitarimą (LPS).
Sutartį pasirašė Armėnijos (kurią labai remia Lietuvos Seimo Ateities komitetas, vadovaujamas Raimundo Lopatos – red. past. ), Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Rusijos, Irano atstovai ir Eurazijos ekonominės komisijos valdybos pirmininkas Michailas Miasnikovičius.
Šiuo žingsniu buvo patobulintas pirminis Teherano ir EAES lengvatinės prekybos susitarimas (Mehr naujienų agentūra, 2023 m. gruodžio 12 d.; Rusijos vyriausybė, 2023 m. gruodžio 25 d.).
Irano ir Rusijos ekonominiai ir komerciniai ryšiai, taip pat politiniai ir kariniai santykiai per pastaruosius kelerius metus labai sustiprėjo.
Abiem šalims taikomos Vakarų sankcijos, todėl siekiant sušvelninti žalingą jų poveikį režimams ir buvo sudaryta daug dvišalių ir daugiašalių susitarimų.
Tarptautinį Šiaurės-Pietų transporto koridorių, o pastaruoju metu – pagal BRICS formatą (iš pradžių laisva Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos grupė). Be to, Maskva ir Teheranas bandė pereiti prie dvišalės prekybos rubliais ir rialais, o ne JAV doleriais, nors kelios problemos veiksmingai užkardė šį sumanymą.
Irano ir Rusijos prekybos apimtis padidėjo nuo 1,5 mlrd. dolerių 2020 m. iki maždaug 5 mlrd. dolerių 2023 m. (Rusija vien jau dronų karui su Ukraina perka didžiulį kiekį, red. past.) Neseniai Maskvoje vykusiose derybose su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė: „Mūsų [dvišalės] prekybos apyvarta pernai padidėjo 20 proc. ir tai geri rezultatai” (TASS, 2023 m. gruodžio 7 d.).
Anksčiau, 2023 m. kovą, Rusijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Sergejus Katyrinas paskelbė, kad 2022 m. Rusijos ir Irano prekybos apyvarta išaugo 20 proc. iki 4,8 mlrd. dolerių (Eco Iran, 2022 m. rugsėjo 23 d.; TASS, 2023 m. kovo 1 d.). Kiti Rusijos pareigūnai apskaičiavo, kad iki 2025 m. ši apimtis pasieks 7,5 mlrd. dolerių.
Rusijos ir Irano bendradarbiavimas finansų ir bankininkystės srityje taip pat labai sustiprėjo. Pastaruosius dvejus metus Teheranas ir Maskva bendradarbiavo daugiausia dėl to, kad išvengtų Vakarų sankcijų ir finansinio spaudimo, o dolerį ir eurą pakeitė rubliu ir rialu. Aukščiausiasis religinis ir politinis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei susitikime su Putinu Teherane 2022 m. liepos mėn. pasiūlė „dolerį pamažu pašalinti iš pasaulinių sandorių kelio” ir pritarė nacionalinių valiutų naudojimui vietoj JAV dolerio prekyboje su Rusija („Tehran Times”, 2022 m. liepos 19 d.).
Siekdami šio tikslo, Irano ir Rusijos centriniai bankai neseniai sutarė dėl kelių dalykų. Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina pirmą kartą lankėsi Irane 2023 m. gegužės mėn. ir susitiko su Irano kolega Mohammad Reza Farzin, idant sustiprintų abiejų šalių bankininkystės ryšius (The Moscow Times, 2023 m. gegužės 24 d.).
Be to, labai padidėjo „Mir Business Bank”, Irano valstybinio banko „Bank Melli” Rusijos filialo Maskvoje, Astrachanėje ir Kazanėje, vaidmuo (Bank Melli Iran, 2023 m. spalio 29 d.). Visai neseniai, 2023 m. gruodį, Farzinas pasidalijo informacija, kad Iranas ir Rusija planuoja 2024 m. pirmąjį fiskalinį ketvirtį pasirašyti susitarimą dėl griežto rublių ir rialų naudojimo dvišaliam bankų bendradarbiavimui (Vesti.az, 2023 m. gruodžio 29 d.).
Dėl Vakarų sankcijų Maskva ir Teheranas toliau ieško alternatyvų, kaip plėsti prekybą neturint prieigos prie pasaulinės SWIFT finansų sistemos. SEPAM ir SPSF, atitinkamai Irano ir Rusijos nacionalinės finansinių pranešimų tarnybos, susijungė kaip dalinis šios problemos sprendimas. 2023 m. abi šalys baigė dvišalius susitarimus dėl Rusijos mokėjimo sistemos „Mir” integravimo į Irano bankų sistemą „Shetab”, o Rusijos bankas VTB atidarė biurą Teherane (Mehr naujienų agentūra, 2023 m. sausio 29 d.; Tasnim naujienų agentūra, 2023 m. gegužės 20 d.; Fars naujienų agentūra, 2023 m. gegužės 20 d.).
Iki šiol rialų ir rublių naudojimas Irano ir Rusijos prekyboje išaugo 60 procentų (Tasnim News Agency, 2023 m. birželio 2 d.).
Šis procesas kelia rimtų iššūkių abiejose pusėse
Pirma, tarp Irano ir Rusijos yra didelis prekybos disbalansas, kuris išmušė iš vėžių valiutų kursus.Šis leidinys 2023 m. rugsėjo mėnesį rašė : „Abiejų šalių prekybos apimtis yra 5 mlrd. dolerių, iš kurių beveik 4 mlrd. dolerių sudaro Rusijos eksportas į Iraną ir beveik 1 mlrd. dolerių – Irano eksportas į Rusiją. Taigi, rublio deficitas yra lygus 4 mlrd. dolerių. Tokiomis aplinkybėmis rublių paklausa yra labai didelė” (Valdai Club, 2023 m. rugsėjo 20 d.).
Antra, abiejų nacionalinių valiutų devalvavimas ir itin dideli rialo ir rublio kurso svyravimai JAV dolerio atžvilgiu trukdė pereinamajam procesui. Kaip pažymėta praėjusiais metais, „dolerio ir rublio paritetas pirmą kartą nuo 2022 m. kovo mėn. viršijo 98 [procentus], o rublis prarado apie 0,88 proc. dolerio atžvilgiu trečiąją kiekvienos savaitės prekybos dieną” (Anadolu Agency, 2023 m. rugpjūčio 9 d.).
Nepaisant susitarimų atsisakyti dolerio, Irano ir Rusijos verslininkai naudoja jį kaip piniginį pagrindą savo deryboms ir susitarimams. Įvykdę įsipareigojimus, vėliau jie konvertuoja vertes į rublius ir rialus. Kaip pernai pastebėjo šis autorius, „rublio ir rialo kurso svyravimai dolerio atžvilgiu dažnai sukelia rimtų problemų tarp šalių ir gali padaryti didelės žalos” (Valdai Club, 2023 m. rugsėjo 20 d.).
Trečia, rublių keitimo į rialus procesas kupinas sunkumų. Irane galioja du pagrindiniai valiutų keitimo kursai: oficialus ir laisvosios rinkos kursas. Laisvosios rinkos kursas yra apie 520 000 rialų (52 000 tomanų) už 1 JAV dolerį, o oficialus kursas – apie 430 000 rialų (43 000 tomanų) už 1 JAV dolerį.
Vienas tomanas prilygsta 10 rialų. Vyriausybės subsidijuojamas kursas rialą vertina gerokai daugiau nei laisvosios rinkos kursas. Tai mėginimas išsaugoti užsienio valiutos išteklius ir skirti lėšų būtiniausioms importo reikmėms. Rublio ir rialo keitimo kursas yra toks pat. Laisvosios rinkos kursas yra apie 50 710 rialų (5 710 tomanų) už 1 rublį, o oficialus kursas, kurį nustato Mir Business Bank, yra apie 47 000 rialų (470 tomanų) už 1 rublį.
Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, „dėl kainų skirtumo tarp „Mir Business Bank” nustatyto rublio kurso ir laisvai plaukiojančio kurso … šis procesas yra nuostolingas Irano prekybininkams ir eksportuotojams bei mažina jų motyvaciją prekiauti su Rusija” (Valdai Club, 2023 m. rugsėjo 20 d.).
Apskritai Teheranas ir Maskva negali visapusiškai pasinaudoti šio naujo proceso privalumais dėl svarbių iššūkių bei [politinių] apribojimų. Nors rublių ir rialų dalis dvišalėje prekyboje pasiekė 60 proc., tebėra svarbių iššūkių tęsiant dolerio atsisakymo planą. Tačiau Rusija ir Iranas greičiausiai užsispyrusiai tęs šį procesą, siekdami susikurti daugiau galimybių apeiti Vakarų sankcijas.
Vali Kaleji, Eurasia Daily Monitor
