Darbo skelbimai ne visada sulaukia potencialių darbuotojų dėmesio, todėl laisvos darbo vietos ilgai būna neužimtos. Dažnai tokių darbo pozicijų nepavyksta užpildyti dėl struktūrinio nedarbo ir teritorinio darbo jėgos neatitikimo.Išeitis darbdaviams išspręsti darbuotojų trūkumo problemą – įdarbinti subsidijuojant Užimtumo tarnybos klientus.
Šiais metais iki sausio 30 d. subsidija darbo užmokesčiui skirta 739 darbdaviams už 980 įdarbintų asmenų. 2023 metais įdarbinimo subsidijomis pasinaudojo 13,7 tūkst. darbdavių, kurie įdarbino 16,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų.
Remiant darbo ieškančių žmonių įdarbinimą darbdaviui sutartą laikotarpį mokama subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti. Ši priemonė veiksminga integruojant papildomai remiamus darbo rinkoje nekvalifikuotus žmones, ilgalaikius bedarbius, vyresnius kaip 45 metų, jaunimą iki 29 metų,asmenis su negalia,taip pat kitus asmenis, kuriems integraciją į darbo rinką riboja kitos aplinkybės.
„Šis finansinis instrumentas naudingas abipusiškai. Patogus įmonėms– gera proga nuolatiniam darbui susirasti reikalingų darbuotojų ir, jei reikia, juos apmokyti tiesiogiai darbo vietoje. Aktualus ir su problemomis įsidarbinti susiduriantiems bedarbiams – darbdavius pasiekianti finansinė paskata dažnais atvejais tampa vienu iš svarbių argumentų priimant sprendimą dėl asmens įdarbinimo.Didžioji dalis taip įdarbintų asmenų lieka dirbti ir pasibaigus darbo vietos subsidijavimui“, – teigė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento l.e.p. direktorė Vaida Kamandulienė.
Ši įdarbinimo forma 2023 metais veiksmingiausia jaunimui iki 29 metų – beveik 72 proc. dirbo ir po 6 mėnesių, vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų įsidarbinimo efektyvumas siekė 69 proc., o mažiausias asmenų su negalia – 59,4 proc. Tokia pat įdarbinimo tendencija su šiek tiek mažesniu nuokrypiu išliko ir po 12 mėnesių, pasibaigus darbo vietos finansavimui.
V. Kamandulienės teigimu, šiuo laikotarpiu darbdaviams svarbiausia, kad žmogus būtų motyvuotas ir pareigingas, nes praktikos ir trūkstamų įgūdžių įgyja dirbdamas.
Įdarbinimo subsidijuojant priemonės metu darbdaviui negrąžintinai kompensuojama dalis įdarbinto asmens darbo užmokesčio, taip jiems padedant įsitvirtinti darbo rinkoje. Subsidijos dydis sudaro 50-75 proc. nuo priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų. Jos mokamos nuo 6 iki 36 mėn. arba neterminuotai, priklausomai nuo to,kokiai tikslinei bedarbių grupei priklauso įdarbintasis.
Darbdaviai, įdarbinantys sunkiausią negalią turinčius žmones, pretenduoja į neterminuotą 75 proc. siekiančią subsidiją darbo užmokesčiui. Už įdarbintą jaunuolį iki 29 metų Užimtumo tarnyba iki 6 mėn. laikotarpį moka 50 proc. dydžio subsidiją darbo užmokesčiui.
Subsidijai kas mėnesį gauti darbdavys turi „Sodrai“ laiku deklaruoti įdarbintajam apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, o Užimtumo tarnybai pateikti įrodymus, kad darbo užmokestis yra išmokėtas.
Kompensuojamas įdarbinimas įpareigoja darbdavį išlaikyti įdarbintus darbuotojus dar 6 mėnesius, priešingu atveju pakartotinai gauti subsidiją jis gali praėjus metams.
Įdarbinti asmenys, be svarbių priežasčių nutraukę dalyvavimą priemonėje, netenka bedarbio statuso pusei metų, o Užimtumo tarnyba tokį klientą subsidijuojant gali įdarbinti tik po metų.
Kokie darbdaviai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl įdarbinimo subsidijuojant priemonės įgyvendinimo? Nustatyti reikalavimai: įmonėms nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojami, nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ar „Sodra“, neturi neįvykdytų sutartinių ar Užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai, nėra bausti už nelegalų darbą, neturi dviejų ar daugiau nuobaudų už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, darbo laiko apskaitos pažeidimus ar kitus pažeidimus, susijusius su darbuotojų darbu, sauga ir sveikata, o taip pat vykdomos komercinės ar ūkinės veiklos tvarka. Be kita ko, darbdavys turi turėti bent vieną įdarbintą darbuotoją.
Subsidijavimo laikotarpiu priimtam darbuotojui pradėjus kitus darbo ar jiems prilygintus teisinius santykius, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas darbdaviui yra nutraukiamas.
Kokiais atvejais klientui siūlomas remiamas įdarbinimas? Kai nedirbantis gyventojas įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, įvertinamos jo įsidarbinimo galimybės, individuali situacija ir numatomisiektini užimtumo tikslai. Jeigu paslaugų teikimo metu nustatoma, kad asmuo patiria sunkumų įsidarbinti, kaip viena iš pagalbos priemonių, gali būti siūlomas remiamas įdarbinimas.
Pasak V.Kamandulienės, darbuotojų atrankoje svarbiausia aplinkybė – klientui turi būti suteiktas bedarbio statusas ir ilgesnį laiką registruotas Užimtumo tarnyboje bei bent pagal vieną požymį yra darbo rinkoje papildomai remiamas.
Asmeniui, kuris įdarbinamas į subsidijuojamą darbo vietą, svarbu žinoti, jog jis turi dirbti įmonėje visą subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpį ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamų priežasčių, t. y. savo noru ar būti atleistas už darbo drausmės pažeidimus. Tokiu atveju pusę metų negalės registruotis Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu.
2023 m. įdarbinimo subsidijuojant priemonei panaudota 42,9 mln. Eur, vidutinė subsidija siekė 2369,7 Eur. 2022 m. – 35,4 mln. Eur, ir vidutinė subsidija – 2123,1 Eur.
