Baigdamas savo eilinę šlovingą sesiją Seimas driokstelėjo eilinę draudimų ir reguliavimų seriją. Taikiklyje loterijos ir seksas.
Visai neseniai įteisinusi tapimą parlamento nariu nuo 21 metų ir deklaravusi pasitikėjimą jaunimo branda tautos atstovybė žengė atžagariop. Pasirodo, gimnazistas nusipirkęs loterijos bilietą už 50 centų rizikuos tapti priklausomu nuo lošimų. Todėl negalima nei bilieto parduoti, nei laimėjimo išmokėti. Paaiškinti, kodėl neprasilošiau net sovietinės okupacijos metais (esu 1972 metų gimimo) laisvai pirkdavęs SPORTLOTO arba šiaip rublinę loteriją nei vienas balsavęs parlamento pliumprotis negebėtų.
Ir negebėtų dėsningai, nes paaiškinti tokio marazmatiško draudimo logiškai neįmanoma. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku paskirtas bolševikas (apsimetęs konservatoriumi) Mykolas Majauskas vargu ar paaiškintų ir naudą, kurią toks draudimas atneš finansams bei biudžetui.
Jeigu „konservatbolševikinių“ pažiūrų lunatikas, prieš kelis metus viešai kovojęs už lytinės potencijos vaistų dalinimą be recepto, draugautų su logika – tokios politinės išvaržos neišprakaituotų.
Kova su polinkiu prasilošti turi vykti ne kovoje su bilietais ir kasomis, o smegenų lygmenyje. Nejaugi M. Majauskas ir jam prijaučią visko uždraudikai tikrai nesuvokia, kad azartas yra smegenyse, o ne biliete ir ne kasos čekyje? Teoriškai sovietų laikais nebuvo ir kazino. O praktiškai net pats esu radijo laidoje šnekinęs žmogų, kurio namuose, Žirmūnuose (Vilniuje mikrorajonas toks) lošimo namai puikiausiai veikė.
Išėjęs iš šachmatų treniruotės (specializuota mokykla netoli dabartinio Specialiųjų tyrimų tarnybos pastato), būdamas šeštos klasės moksleiviu puikiausiai žinojau, kad Sereiškiškių parke galima laimėti tris rublius iš pensininko. Na gal šešis – paskui jau jie ten net tarpusavį riedavosi. Uždrauskime šachmatus?
Kieme, klasėje, darbovietėse vyko, vyksta ir vyks neformalūs bei majauskyno niekaip niekada neapskaitysiami totalizatoriai. Norint azartinis galima mėtyti arba kratyti centus, lažintis kas laimės krepšiniu, domino ir šaškėmis. Taip vaikai ir suaugusieji, beje,visada darė, daro ir darys. Ir dar yra biliardas. O dar yra žaidimas, kur išsukamas paguldytas butelis ir tas, kuris jį išsuko, turi bučiuoti įą, į kurį anas atsisuko. Galima tai lengvai iš bučinio pervesti į monetizaciją. Taigi, ponas Majauskas ir visi jį palaikę veikėjai dar turi ką drausti.
Dar Seimas spėjo nurodyti vietas, kuriose negalima seksualiai priekabiauti darbe. Ten kažkaip pabandyta reglamentuoti vietas bei situacijas (vakarėlius, keliones darban ir iš jo), tačiau, kaip ir kiekvieno pertekliniai detalaus reglamentavimo atveju, apsijuokta.
Jei aš nedirbu nei pagal Darbo kodeksą, nei valstybės tarnyboje, tai man šios garantijos vis tiek negalioja. Mat aš dirbsiu darbą, o Kauno meras arba jo patarėjas komunikacijai į mane gundančiai pažiūrės renginio metu, brūkštels liežuviu per lūpas, pasiųs oro bučinį mano žmonai (gal man tai tik pasirodys), tai parlamentinės garantijos negalios. Reikia naujų draudimų ir reglamentų. Reikia dar daugiau taisyklių ir prievaizdų, kuriems mes mokėtume algas. Jiems mes visi privalome įrodyti, kad savo judesiu, žvilgsniu, žodžiu ar tiesiog buvimu netoliese nepriekabiavome. Viena iš ateities profesijų yra priekabiavimo akylas užkardytojas. Ji tikrai perspektyvi – ten ir korumpuotis lengva. Nori, kad tavo veido išraiška nebūtų panaši į „kabinimą”, duok kažką…
Su Liepos 6-ąja Jus, Draudimų respublikos piliečiai. Valdžia Jus myli, stebi ir dar daug ką uždraus, prižiūrės, sureguliuos. Iš meilės didelės ir didelio rūpestėlio. Viskas Jūsų pačių labui. Jūs juk, valdžios nuomone, visada per kvaili, kad būtumėte laisvi. Juk, kaip Baliui Sruogai, jei pamenate „Dievų mišką”sakė sakė lagerio komendantas, politiniai ten buvo pasodinti jų pačių labui. Iki karo pabaigos.
Tomas Čyvas
