Kūdikis su planšete rankose – šių laikų simbolis, ženklinantis svarbių visuomenės ir žmogaus pokyčių kryptį. Šiuolaikinių informacinių technologijų poveikį mažų vaikų sveikatai tyrinėjantys mokslininkai siunčia visuomenei žinią: auga karta su kitokiomis smegenimis, kitokiais įpročiais. Ji taip pat susidurs ir naujais iššūkiais tiek psichinei, tiek ir fizinei sveikatai. Pasaulyje stebimą tendenciją patvirtina ir Lietuvoje atliekami tyrimai.
Pesimizmo mažiau
„Prieš dešimtmetį ir kiek vėliau šiuos tyrimus lydėjo kategoriškos išvados apie neigiamą informacinių technologijų (IT)poveikį, o pastaruoju metu vyrauja neutralios išvados. Pastaruoju metu psichologinius tyrimus bei įžvalgas papildo ir neurologiniai tyrimai. Dėl intensyvaus IT naudojimo labiausiai nukenčia vaiko savireguliacija – tai susiję su pokyčiais smegenų srityje, atsakingoje už slopinamąją kontrolę. Šios kontrolės funkcija – susistabdyti, susilaikyti, atidėti šiek tiek, spręsti sudėtingesnius uždavinius. Tai lemia pasikeitusią vaikų elgseną – jie tampa impulsyvesni, sunkiau reguliuoja emocijas ir elgesį“, – sako socialinių mokslų (psichologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė.
Prof. dr. R. Jusienės vadovaujama mokslininkų grupė 2017–2018 metais atliko 1,5–6 metų amžiaus vaikų tyrimą „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“. Jame dalyvavo per 1200 šeimų, o papildomai 200 vaikų (4–5 metų) iš šių šeimų buvo tiriami pažintiniai gebėjimai ir savireguliacija. Praėjusiais metais buvo pradėtas kitas tyrimas, kuriame tiriama, kaip IT naudojasi pradinių klasių moksleiviai bei kokias tai kelia rizikas.
Anot mokslininkės, galima sutikti su tuo, kad modernios IT technologijos iš dalies susilpnina tuos vaikų gebėjimus, kuriuos mes tradiciškai vertinome kaip žmogaus savybes, skiriančias jas nuo daugelio gyvūnų, reikalaujančias aukštesnio lygmens kognityvinių smegenų funkcijų.
Daug pamato, bet greitai užmiršta
Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad testuojant ilgai internetu besinaudojančius ir kompiuterinius žaidimus žaidžiančius vaikus pastebėta, jog jų darbinė atmintis nėra nukentėjusi. Stebint vyresnius vaikus kartais netgi galima pasakyti, kad darbinė atmintis netgi pagerėjusi.
„Modernių IT technologijų naudojimas ypač pablogina ilgalaikę regimąją atmintį, silpnina motorinius gebėjimus. Neurologiniai tyrimai irgi pagrindžia šią tendenciją. Panašu, jog mūsų smegenys atsisako tų funkcijų, kurios yra nebenaudojamos. Internetu ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, matome daug vaizdų, todėl nebėra poreikio fiksuoti, nelieka poreikio išsaugoti juos ilgalaikėje atmintyje, lygiai kaip nebereikalinga rašyti ranka. Tačiau reikalingi gebėjimai vienu metu aprėpti (išlaikyti) skirtingą informaciją ir ją panaudoti – todėl darbinė atmintis ne nukenčia, o kaip tik dar labiau įdarbinama ir treniruojama“, – sako mokslininkė.
Didėja nutukimo rizika
Tiriant vaikus, taip pat pastebima, kad modernios IT turi ypač neigiamą poveikį fizinei vaikų sveikatai. Tai patvirtina rimti kitų šalių kolegų tyrimai. „IT skatina sėslų gyvenimą, trūksta fizinio aktyvumo, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes niekaip negalime išbristi iš lėtinių ligų – cukrinio diabeto, onkologinių ligų ir širdies-kraujagyslių sistemos susirgimų. Iš tyrimų taip pat galime matyti, kad kuo daugiau vaikai sėdi prie ekranų, tuo daugiau valgo nesveiko maisto – tai irgi neigiamai veikia sveikatą“, – atkreipia dėmesį prof. dr. R. Jusienė.
Be fizinių sveikatos problemų, šiuolaikinės IT kelia ir psichinių problemų: impulsyvesniems vaikams kyla didelė kompulsyvumo rizika – jie gali nebegalėti sustoti naudotis ekranais. Šią riziką gali sustiprinti ir prasti santykiai šeimoje, o kompulsyvus elgesys gali tapti kitų problemų sąlyga: vaikas nebesugebės bendrauti ir su bendraamžiais ir pan.
Nepraranda optimizmo
Nors nemažai mokslininkų ir futurologų dėl šių tendencijų prognozuoja pesimistinę ateitį, prof. dr. R. Jusienė nepraranda optimizmo.
„Žmogus turi gebėjimą adaptuotis. Pasiekę kraštutinumą paprastai imame ieškoti aukso vidurio, prisitaikome. Jau dabar galime matyti pozityvius procesus: tėvai tampa sąmoningesni ir nebeduoda vaikams taip anksti ir be saiko naudotis išmaniosiomis technologijomis. Pastaruoju metu nemažai dėmesio skiriame ir fiziniam aktyvumui, bendravimui, įprastiems „gyviems“ žaidimams, kurie yra labai svarbūs ugdymui. Be to, mokomės įvesti apribojimus bei taisykles. Geras pavyzdys būtų automobiliai: jų naudojimo pradžioje nereikėdavo vairuotojo pažymėjimo, eismo taisyklių ar kitokio reguliavimo, panašiai buvo ir su alkoholio vartojimu – ne iš karto pradėta reguliuoti. Manau, kad mums pavyks išsaugoti amžinąsias vertybes: bendravimą gyvai, ryšį su gamta“, – sako prof. dr. R. Jusienė.
Mokslininkė tiki, kad išmoksime gyventi su išmaniosiomis technologijomis, nes naivu būtų manyti, kad jų atsisakysime.
Elektronika, kuri padeda gyventi sveikiau
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė taip pat optimistiškai vertina žmonių santykio su elektronikos prietaisais ateitį.
„Vieni elektronikos prietaisai kelia priklausomybių ir fizinės sveikatos rizikų, tačiau šalia jų ima rastis prietaisų, kurie padeda atsikratyti blogų įpročių. Pavyzdžiui, iš pradžių buvo sukurtos fizinį aktyvumą skatinančios apyrankės, išmaniosios programėlės, o šiemet rinkai buvo pristatyta apyrankė, padedanti kontroliuoti gyvo bendravimo, fizinio aktyvumo ir virtualaus gyvenimo balansą. Šiuolaikinės IT paskatino ir įvairias dalijimosi platformas, kurios mažina vartojimą ir padeda siekti tvarumo. Vis daugiau žmonių supranta, kaip svarbu saugiai atsisveikinti su elektronikos atliekomis – tai rodo ir mūsų asociacijos tinklo elektronikos atliekų surinkimo rezultatai“, – sako I. Baltrūnaitė.
EPA atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad perteklinė elektronikos įranga namų ūkiuose bei nenaudojami elektronikos prietaisai irgi gali trukdyti subalansuoti sveiką naudojimąsi technologijomis, o kai kuriais atvejais šie prietaisai ir panaudotos baterijos gali tapti sveikatai kenksmingais teršalais. I. Baltrūnaitė priminė, kad panaudotas baterijas ar akumuliatorius galima palikti specialiuose konteineriuose prekybos vietose, bibliotekose ir kitur, o stambiagabaritę pilnos komplektacijos elektroniką EPA iš namų išveš nemokamai, tereikia užsiregistruoti iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildyti formą internete adresu www.epa.lt.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67,6 proc. elektronikos atliekų tvarkymo.
Daugiau informacijos teirautis: Neringa Baranauskienė, UAB „IC Baltic“, tel. +370 699 95672, e. paštas neringa@icbaltic.lt.
