Morkaus evangelijoje pasakojama apie gerą ir turtingą vyrą, kuris ieškojo atsakymo į jam rūpimą klausimą. Jis kreipėsi į Jėzų: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ (Mk 10, 17). Jėzus nurodė, kad reikia laikytis Dekalogo. Kai vyras pasakė, jog jis laikosi visų Dievo įsakymų, Jėzus jam tarė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (Mk 10, 21). Evangelistas sako, kad vyras netapo Jėzaus sekėju, nes turėjo daug turto ir nenorėjo jo atsižadėti.
Šis Morkaus evangelijos pasakojimas gali įnešti sumaišties, nes galima pagalvoti, jog turtingas žmogus Dievo akyse jau yra „nurašytas“. Ne, „nenurašytas“. Šį Evangelijos pasakojimą randame ir Mato evangelijoje, kurioje Jėzaus žodžiai papildomi svarbia pastaba. Jėzus klausiančiajam apie amžinąjį gyvenimą paliepė laikytis Dekalogo ir pridūrė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (Mt 19, 21). Labai svarbus Jėzaus pasakymas: „Jei nori būti tobulas…“
Turtingas žmogus taip pat gali laimėti amžinąjį gyvenimą ir taip pat gali būti Jėzaus sekėjas, jei teisiai kaupė turtą ir geba juo dalytis su neturtingaisiais; bet jis bus toli nuo tobulumo, jei prie turto bus prisirišęs savo širdimi. Šį pavojų Jėzus matė klausiančio vyro gyvenime, todėl ir patarė turto atsižadėti.
Gundymas turtu yra labai stiprus. Apie ką dažniausiai šiandien kalbama? Būtent apie turtą. Tiesiog įkyriai peršama mintis, jog žmogus šiame gyvenime gali būti laimingas tik tuomet, jei yra turtingas, antraip bus nelaimingas. Deja, ne turtas žmogų padaro tikrai laimingą.
Bažnyčioje nuo pat pirmųjų amžių kai kurie žmonės sąmoningai atsisakydavo turto. Pradėjo kurtis bendruomenės – vienuolynai, o jų nariai duoda skaistumo, neturto ir klusnumo įžadus. Šiais įžadais vyrai ir moterys įsipareigoja gyventi skaisčiai, neturtingai ir vyresniųjų potvarkiuose matyti Dievo valią. Visko atsižadėję žmonės turi tik vieną tikslą: kuo tobuliau sekti Jėzų. Nei vienas pasaulio turtuolis niekada nebus toks laimingas, kokie laimingi yra visko atsižadėję žmonės.
Turto turėjimas visuomet yra lydimas rūpesčio, kaip jį padauginti arba kaip jo neprarasti; kuo daugiau turto, tuo daugiau rūpesčių. Turtingas žmogus gali būti stipriai gundomas visą dėmesį sutelkti tik į turtą, o Dievui ir savo sielos reikalams skirti dėmesio minimumą. O turto atsisakęs žmogus turi tik vienintelį rūpestį, kad būtų Dievo mylimas vaikas. Beturtė seselė vienuolė gali būti šimtą kartų laimingesnė už milijonierių.
Dievo žodis šį sekmadienį kviečia rimtai pamąstyti, koks yra mūsų santykis su medžiaginėmis vertybėmis. Ar turto nevertiname labiau už Dievą? Ar turtas nėra kliūtis ištikimai sekti Kristaus pėdomis?
Išminties knygos skaitome: „Todėl meldžiausi, ir man buvo suteiktas supratimas, šaukiausi {Dievo} pagalbos, ir atėjo pas mane išminties dvasia. <…> Nelyginau jos net su brangakmeniu, nes visas auksas prieš ją tėra tik žiupsnis smilčių“ (Išm 7, 7.9). Prašykime Dievą šios dieviškos išminties, kad sugebėtume visuomet daryti teisingus pasirinkimus.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
