Vos tik gyventojams pradėjus gauti sukauptas lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, į situaciją žaibiškai sureagavo ir sukčiai. Socialiniuose tinkluose jau fiksuojamas konkretus atvejis, kai sukurta netikra paskyra, apsimetanti banko ekonomistu, o gyventojams siunčiamos asmeninės žinutės su kvietimais investuoti, įspėja „Citadele“ bankas.
Išnaudoja pasitikėjimą ir aktualią situaciją
Konkretus fiksuotas atvejis rodo, kaip veikia ši schema. Sukurtoje netikroje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje naudojama realaus banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino profilio nuotrauka, todėl iš pirmo žvilgsnio ji gali pasirodyti patikima. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus matyti akivaizdžios neatitiktys – pavardė parašyta su klaida („Izgordin“), o paskyros naudotojo vardas yra atsitiktinių simbolių ir skaičių kombinacija, neturinti nieko bendro su tikru asmeniu.
Papildomą įtarimą kelia ir pats bendravimo pobūdis – siunčiama šabloninė, masinio pobūdžio žinutė lietuvių kalba su bendrinėmis frazėmis ir investavimo pažadais. Joje siūloma prisijungti prie tariamos „diskusijų grupės“, kur žadama kas savaitę dalintis „aukštos kokybės akcijomis“, kurių vertė esą gali išaugti daugiau nei 30 proc.
Pasak „Citadele“ banko ekspertų, tokios schemos nėra atsitiktinės – jos tiesiogiai susijusios su tuo, kad dalis gyventojų šiuo metu disponuoja didesnėmis pinigų sumomis.
„Prisidengdami žinomo banko vardu ir viešumoje dažnai matomais ekspertais, sukčiai siekia sukurti patikimumo įspūdį. Tuo pačiu jie išnaudoja ir aktualų kontekstą – žmonės ieško, kur investuoti atsiimtas lėšas, todėl tampa lengviau paveikiami. Svarbu žinoti, kad bankas niekada nesiunčia investavimo pasiūlymų per socialinius tinklus ar asmenines žinutes“, – komentuoja „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška.
Sukčiai veikia keliais kanalais vienu metu
Fiktyvios svetainės, apgaulingos apklausos, netikri socialinių tinklų profiliai ir tariamų konsultantų skambučiai – sukčiai šiuo metu išnaudoja visus kanalus, kuriais gali pasiekti gyventojus. Prasidėjus antros pensijų pakopos lėšų išmokėjimui, ši tema tapo dar vienu pretekstu mėginti išvilioti pinigus ar asmens duomenis.
„Matome atvejus, kai socialiniuose tinkluose kuriami fiktyvūs puslapiai ar apklausos, siūlančios pasitikrinti, kokią išmoką žmogus gali gauti. Prisidengiant bankais ar kitomis oficialiomis įstaigomis, taip siekiama išgauti mokėjimo kortelių, prisijungimo prie banko ar kitus jautrius duomenis“, – teigia R. Čereška.
Pasak jo, dažnas scenarijus – ir telefoniniai skambučiai, kurių metu apsimetama konsultantais. Gyventojams teigiama, kad jie yra sukaupę didelę sumą, ir raginama ją „pelningai investuoti“, sprendimą priimant nedelsiant.
Tokie atvejai nėra pavieniai. Vien per praėjusius metus Lietuvoje fiksuota daugiau nei 15 tūkst. sukčiavimo incidentų, o gyventojų nuostoliai perkopė 20 mln. eurų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, didžiausią šių nuostolių dalį sudarė fišingo, investicinio ir telefoninio sukčiavimo atvejai.
Kaip nepakliūti į sukčių pinkles
Netikėtas skambutis ar žinutė apie pensijų lėšas ir investavimą – pirmas signalas sustoti. R. Čereška pabrėžia, kad nei bankai, nei kitos oficialios įstaigos investavimo pasiūlymų per socialinius tinklus, asmenines žinutes ar netikėtus skambučius neteikia.
Pasak eksperto, sukčių tikslas – sukurti skubos jausmą ir priversti žmogų veikti neįvertinus situacijos. Norint išvengti nuostolių, svarbu laikytis kelių principų:
- svetainės adresą visada suveskite patys – nespauskite nuorodų iš el. laiškų ar SMS;
- informaciją tikrinkite tik oficialiais kanalais;
- atidžiai įvertinkite interneto adresą – pakeistos raidės ar neįprasta struktūra gali rodyti klastotę;
- neskubėkite – spaudimas veikti iš karto yra vienas dažniausių sukčiavimo požymių;
- neatskleiskite asmens duomenų, banko prisijungimų ar kortelės informacijos.
„Sukčiams dažnai pakanka vieno neapgalvoto veiksmo. Svarbiausia – sustoti, nepasiduoti spaudimui ir kritiškai įvertinti, ar kontaktas yra tikras“, – sako R. Čereška.
Banko ekspertas primena, kad prieš tvirtinant bet kokį veiksmą „Smart-ID“, „Mobile-ID“, kodų generatoriumi ar SMS kodu būtina įsitikinti, ką tiksliai patvirtinate. Jei veiksmo patys nepradėjote arba nesuprantate, kam suteikiate leidimą, jo patvirtinti negalima.
Pakliuvus į pinkles – svarbiausia veikti nedelsiant
Jei kyla įtarimų, kad bendraujama su sukčiais, svarbiausia – nedelsiant nutraukti bet kokį kontaktą. Jei jokie duomenys dar nebuvo atskleisti, to dažnai pakanka išvengti didesnių nuostolių.
Banko atstovas pabrėžia, kad ne mažiau svarbu – nebijoti apie tai kalbėti. „Vis dar gajus mitas, kad į sukčių pinkles patenka tik neatsargūs žmonės. Šiandien sukčiai veikia itin įtikinamai, todėl apgauti gali kiekvieną. Svarbiausia – greitai reaguoti ir kreiptis pagalbos, nes tokiose situacijose kiekviena minutė svarbi“, – teigia R. Čereška.
Jei vis dėlto buvo atskleisti asmens duomenys ar patvirtintas mokėjimas, būtina kuo skubiau susisiekti su banku ir policija. Bankas gali patikrinti įtartinas operacijas, o kai kuriais atvejais dar yra galimybė sustabdyti neįvykdytą mokėjimą.
Pastebėjus įtartinas svetaines, žinutes ar socialinių tinklų paskyras, apie tai rekomenduojama pranešti bankui arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Tai padeda ne tik apsaugoti save, bet ir užkirsti kelią sukčiams apgauti kitus.
Susiję straipsniai: Internetu vagiama daugiau nei grynais.
