Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtoje 2026-ųjų metų antikorupcijos ir skaidrumo ataskaitoje, kurioje įvertinami 37 EBPO narių ir 25 partnerių valstybių duomenys, Latvija ir Lietuva užėmė pirmąją ir antrąją vietas tiek pagal skaidrumo reikalavimų įtvirtinimą teisės aktuose, tiek pagal jų įgyvendinimą praktikoje.
Baltijos šalys ne tik stipriai lenkia EBPO šalių vidurkį, bet ir sėkmingai mažina vadinamąjį „įgyvendinimo atotrūkį“, kuris išlieka problema daugelyje kitų valstybių.
„Tikrai džiugu, kad nuoseklios Baltijos šalių pastangos kovos su korupcija srityje yra pastebėtos ir įvertintos pasauliniu lygiu. Šis EBPO vertinimas rodo, kad Lietuva sėkmingai stiprina savo skaidrumo sistemą aiškiomis taisyklėmis, nuoseklia stebėsena ir institucijų atsakomybe. Kartu, tai priežastis siekti, kad aukšti standartai taptų kasdiene viešojo sektoriaus norma visose srityse: ataskaitoje aiškiai įvardijamos sritys, kuriose turime stiprinti praktinį įgyvendinimą“, – teigia STT direktorius Linas Pernavas.
Lietuva šioje EBPO apžvalgoje vertinama kaip viena stipriausių pasaulio valstybių pagal bendrą viešojo sektoriaus skaidrumo ir antikorupcijos brandą: Lietuvos bendras skaidrumo reikalavimų įtvirtinimo teisės aktuose rodiklis vertinamas 86 %, o jų įgyvendinimas praktikoje – 76 %.
Itin palankiai įvertinta 2022–2033 m. Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais ir jos įgyvendinimas: Lietuva įgyvendina 87 % reguliavimo ir 83 % praktikos rodiklius, kuomet EBPO vidurkis siekia vos 38 % ir 32 %. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais remiasi rizikų vertinimu, turi rezultatų rodiklius, tikslines reikšmes, veiksmų planą ir aiškų įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, todėl šiuo atžvilgiu lenkia daugelį kitų valstybių.
Taip pat, Lietuva geriau nei kitos EBPO šalys vertinama viešų ir privačių interesų konfliktų valdymo, viešosios informacijos prieinamumo, lobistinės veiklos, korupcijos prevencijos reikalavimų įgyvendinimo, teisėjų ir prokurorų veiklos ir kitose srityse.
EBPO vertinimu, tai rodo ne tik stiprų teisinį pagrindą, bet ir realiai veikiančią korupcijos prevencijos sistemą su atsakingais subjektais, jų priežiūra, atskaitomybe, pranešimų kanalais ir viešumu.
Silpniausia Lietuvos sritimi šioje apžvalgoje įvardijama valstybės tarnautojų drausminės atsakomybės sistema. Nors reguliavimo rodiklis čia siekia 67 % ir iš esmės atitinka EBPO vidurkį (66 %), praktikos rodiklis tėra 17 %, kai tuo tarpu, EBPO vidurkis – 22 %.
Ataskaitoje nurodomos problemos priežastys: trūksta specializuotų mokymų kaip atlikti tarnybinius tyrimus, nėra elektroninės drausminių bylų valdymo sistemos bei viešai prieinamų apibendrintų duomenų apie pradėtas, užbaigtas, apskųstas bylas ir pritaikytas nuobaudas.
EBPO paskelbta 2026 m. antikorupcijos ir skaidrumo ataskaita (Anti-Corruption and Integrity Outlook) – pasaulinė apžvalga, vertinanti valstybių pastangas stiprinti skaidrumą, mažinti korupcijos rizikas ir gerinti viešojo sektoriaus veiksmingumą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad duomenimis grįsti sprendimai, naujos technologijos ir stiprios skaidrumo sistemos yra esminiai veiksniai siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir visuomenės pasitikėjimą.
Ataskaitoje lyginamos tokios šalys kaip JAV, Kanada, Australija, Japonija, Pietų Korėja, dauguma Europos Sąjungos valstybių narių. Šis tyrimas nėra visaapimantis korupcijos situacijos vertinimas – jis remiasi iš anksto apibrėžtais 254 kriterijais ir 9 kiekybiniais rodikliais.
