Kol išmanieji mūsų kišenėse keičiasi kas kelis sezonus, kai kurie lietuviai sėkmingai apsieina ir su ketvirtį amžiaus skaičiuojančiais jų protėviais. „Telia“ duomenys rodo, kad jos tinkle veikia netgi ne vienas toks „dinozauras“ – pradedant trisdešimtmetį atšventusiu „Nokia 2110“ ir baigiant neužmušamaisiais „Motorola International 2700“. Bendrovės atstovai pasakoja, kuo ypatingi šie modeliai bei kodėl šviesi ateitis jų laukia ir ateinančiais metais.
„Seniausias šiuo metu tinkle naudojamas mobilusis dienos šviesą išvydo dar tada, kai mobiliuoju ryšiu Lietuvoje net „nekvepėjo“, o patys telefonai teturėjo geriausiu atveju tris funkcijas. Toks paprastumas greičiausiai ir yra pagrindinė priežastis, leidusi šiai technologinei klasikai sulaukti mūsų laikų ir netgi vėl sugrįžti į areną, kaip jaunimo stiliaus ikonoms. Dedame visas pastangas, kad net ir 5G amžiuje ši gyvoji istorija galėtų toliau veikti mobiliojo ryšio tinkle ir sėkmingai tenkinti jos savininkų poreikius“, – teigia „Telia“ paslaugų architektas Tomas Grinevičius.
Seniausias mobilusis – dar iš 1991 m.
Pasak T. Grinevičiaus, seniausio Lietuvoje veikiančio mobiliojo telefono titulą jau eilę metų iš eilės pelno „Motorola International 2700“. Šis įrenginys debiutavo dar gūdžiais 1991 m. ir šiandien daugeliui šiuolaikinių žmonių liežuvis sunkiai apsiverstų jį pavadinti mobiliuoju. Įspūdingai atrodantį aparatą sudaro skaičių klaviatūrą turintis „ragelis“, iš kurio apatinės dalies išeina laidas, jungiantis jį su specialia stotele.
„Motorola International 2700“ veikimui būtinas išorinis maitinimas, todėl tokį telefoną tiksliau būtų vadinti „transportuojamu“. Dėl šios priežasties praeityje jį dažniau buvo galima rasti ne žmonių krepšiuose, o prabangiausiuose „BMW“ ir „Mercedes-Benz“ modeliuose. Vis dėlto per laiką nusidėvinčios baterijos nebuvimas ilgaamžiškumo požiūriu yra tik pliusas ir sėkmės receptas, kodėl 2024-uosius „Motorola International 2700“ pasitinka „tarnyboje“, o ne ant muziejaus lentynos“, – aiškina pašnekovas.
Tokių mobiliųjų „Telia“ tinkle veikia net vienuolika, todėl yra nemaža tikimybė, jog jie „antrą jaunystę“ atrado ne tik kaip atrestauruotų retro limuzinų atributas, bet ir kaip sprendimai namų signalizacijai ar kitoms alternatyvioms funkcijoms.
Senutėlių „Nokia“ desantas
Lietuvoje pirmasis skambutis, naudojant GSM tinklą, įvyko tik 1995 m., todėl šios epochos pradžią labiau atspindi kiek vėlesni modeliai. Antras pagal senumą Lietuvoje veikiantis mobilusis yra 1994 m. pasirodęs „Nokia 2110“, bendrovės verslo flagmanu buvęs iki pat 1997 m. Taip ilgai besitęsiančią sėkmę telefonui garantavo paprastas, liaudyje „plyta“ pakrikštytas dizainas, tuo metu technologiniu proveržiu buvusi galimybė priimti SMS žinutes ir tokios tais laikais inovatyvios funkcijos, kaip mobiliojo prijungimas prie nešiojamojo kompiuterio.
„Nors įvairių šio modelio variantų visame pasaulyje buvo parduota net 20 milijonų, Lietuvoje išlikęs tik vienas veikiantis egzempliorius. Nepalyginamai populiaresnis yra trimis metais vėliau dienos šviesą išvydęs „Nokia 3110“, kurių skaičius peržengia trijų šimtų ribą. Šis išmanusis išpopuliarėjo dėl valdymo, naudojant vos vieną navigacinį mygtuką, tais laikais ganėtinai didelio 4×13 simbolių ekrano ir greitojo skambinimo priskirtiems kontaktams vienu klaviatūros klavišo paspaudimu. Telefono savininkams taip pat buvo prieinamas gausus 25 skambučio melodijų pasirinkimas“, – prisimena „Telia“ atstovas.
Nepaisant didelio amžiaus ir nuolat evoliucionuojančių mobiliųjų tinklų, šios „GSM 900“ standartą palaikančios senutėlės „Nokia“ toliau puikiai funkcionuoja – jomis be jokių problemų galima skambinti ir siųsti SMS žinutes. Dėl to panašaus amžiaus senų mobiliųjų tinkle netgi nežymiai daugėja.
„Jaunajai Z kartai seni mygtukiniai mobilieji telefonai yra toks pats mados klyksmas, kaip juostiniai fotoaparatai, kasetiniai grotuvai ar retro rūbai. Juose taip pat nėra susikaupti neleidžiančių socialinių tinklų programėlių ir nesustabdomo pranešimų srauto, tad kai kam jie gali pasitarnauti ir kaip savotiška detoksikacija nuo virtualaus pasaulio. Dėl minėtų priežasčių šios „muziejinės relikvijos“ vis dar nepraranda aktualumo ir greičiausiai į stalčių nenuguls net ir ateinančiais metais“, – senųjų mobiliųjų atgimimo prielaidas paaiškina T. Grinevičius.
Tačiau ekspertas ragina nepamiršti, kad nors 4G ar 5G palaikantys įrenginiai be įprastų skambučių, SMS žinučių ar naršymo internete galimybių turi ir nematomų funkcijų, tokių kaip telefono vietos siuntimas, kai atsitikus nelaimei skambinate 112. Kartu su tinklo pateikiama informacija skambučio metu užtikrinama, kad pagalba galės operatyviai ir tiksliai atvykti į tą vietą, kur jos reikia. „Kartais tai gali būti mirties ar gyvybės klausimas, o senieji 2G ryšį palaikantys telefonai tokių funkcijų neturi“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.
Be to 2G ryšio talpumą jau dabar yra apie 50-100 kartų mažesnis nei 4G, o ilgainiui dalį 2G dažnių juostų perleidus naujesnei ryšio technologijai, talpumo ir pajėgumo skirtumas viršys 100 kartų.
Jau dabar „Telia“ tinkle VoLTE technologija atliekama daugiau nei 75 proc. visų skambučių, o 4G technologija persiunčiamų duomenų kiekis siekia 99,9 proc. 4G arba 5G ryšį palaikančių telefonų kiekis bendrovės tinkle jau siekia apie 90 proc. Būtent 4G ir VoLTE technologijų plėtra leido įmonei pirmajai Lietuvoje išjungti 3G technologiją, o jos naudotas dažnių juostas skirti 4G ryšio tinklo talpos bei padengiamumo didinimui.
Technologijų tvarumo pavyzdys
Šiuolaikinių technologijų progresui kasmet vis dar lekiant septynmyliais žingsniais, senosios kartos mobilieji gali būti ir įkvepiantis tvarumo pavyzdys. Savo savininkams patikimai tarnaudami daugiau nei tris dešimtmečius, jie svariai prisidėjo prie atsakingų senkančių resursų naudojimo bei aplinką apsaugojo nuo daugybės elektronikos atliekų.
„Pastaraisiais metais išmaniųjų telefonų pramonė šia problema rimtai susirūpino. Naujai gaminamuose įrenginiuose naudojama vis daugiau perdirbtų medžiagų, o praėjusią savaitę naujausią flagmanų „Galaxy S24“ liniją pristačiusi „Samsung“ įsipareigojo jiems atnaujinimus teikti net septynerius metus. Šie pažangūs įrenginiai dėl savo technologinio kompleksiškumo galimai nesulauks tokio likimo, kaip jų protėviai, tačiau moderni programinė įranga reikšmingai padidins jų ilgaamžiškumą ir paskatins atsakingą vartojimą technologijų rinkoje“, – tendencijomis dalinasi ekspertas.
Kita vertus, seni mobilieji ir išmanieji tvarumo tikslų padeda siekti tik tada, kai yra aktyviai naudojami. Deja, didelė dalis lietuvių atgyvenusius ar sugedusius įrenginius vis dar dažnai palieka dulkėti stalčiuje, kol galiausiai jie pavirsta tomis pačiomis elektronikos atliekomis. Kur kas geresnis sprendimas būtų jiems suteikti antrą gyvenimą, juos perleidžiant naujam savininkui. Senus telefonus atiduoti galima visuose „Telia“ salonuose, kur jie bus teisingai utilizuoti arba atnaujinti.
