Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiandien Varšuvoje (Lenkijos Respublika) dalyvauja Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų pirmininkų susitikime. Jį reziumavo pasirašyta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų deklaracija dėl parlamentinio bendradarbiavimo stiprinimo reaguojant į geopolitines grėsmes.
„Iššūkių prieš pasaulio tvarką kontekste labai svarbus tampa parlamentų vaidmuo, nes Rusijos išpuolis prieš Ukrainą yra ir išpuolis prieš parlamentinę demokratiją. Todėl remiu pasiūlymą pasirašyti šią deklaraciją. Mūsų parlamentai turi daug galių formuojant viešąją nuomonę ir kovojant su priešų skleidžiama propaganda ir dezinformacija. Taip pat primenant moralines pareigas, kurias turi prisiimti demokratijos. Mes tampame budinčia atmintimi Vakarų visuomenėms, nuolat primindami, kad karas Ukrainoje yra karas ir prieš jas“, – apie deklaraciją sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo Pirmininkės, dabar Europos politikos svorio centras persikėlė į rytinę Europos Sąjungos dalį. Dar iki Rusijos pradėto karo Ukrainoje Baltijos šalys ir Lenkija buvo pagalbos Ukrainai, sankcijų Rusijai ar Baltarusijai, Rytų kaimynystės politikos (EKP) paramos, Europos atsparumo skatinimo ir kt. iniciatyvų priekyje.
„Šiame susitikime atkreipiau dėmesį, kad būtent dėl aktyvių diplomatinių pastangų ir drąsios, nedviprasmiškos, principingos laikysenos esame pastebimi ir išklausomi. Tačiau su tuo ateina ne tik naujas statusas, bet ir didesnė atsakomybė už mūsų pačių, Ukrainos ir visos Europos ateitį“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Į kolegų klausimą, kokios turėtų būti prioritetinės bendradarbiavimo platformos sprendžiant naujus geopolitinius vaidmenis, parlamento vadovė atsakė: „Privalome būti aktyvūs visur, kur priimami sprendimai. Ir veikti visose platformose, kurios turi įtakos veiksniams, kurie lems Europos ateitį.“
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, „esminis būsimojo Europos geopolitinio paveikslo komponentas, neabejotinai, yra galutinis karo prieš Ukrainą rezultatas. Taip pat – kaip toliau bus konstruojami Vakarų santykiai su Rusija; stiprus transatlantinis ryšys, kuris priklauso tiek nuo Europos, tiek nuo JAV, tačiau kuris leis Europai būti stipriai, apginti save ir kitus. Ketvirta, NATO veiksmai mūsų saugumo atžvilgiu. Penkta, Ukrainos integracija į ES. Ir paskutinis veiksnys – ES vienybė. Tik vieninga ir stipri Europa gali atlaikyti šiandienos iššūkius.“
Seimo Pirmininkės teigimu, tai, kad politinis svoris pasislinko į mūsų regioną, suteikia galimybę padaryti kokybinį regiono plėtros šuolį, todėl reikia veiksmingai išnaudoti tiek regioninio, tiek dvišalio bendradarbiavimo platformas, iš kurių viena svarbiausių yra Trijų jūrų iniciatyva, kurią Lietuva vertina kaip naudingą formatą bendradarbiavimui, infrastruktūros ryšiui ir ekonominiam regiono saugumui stiprinti.
lrs.lt
