„Šiuo metu ardoma Vilniaus g. danga – tašytų ir lauko akmenų grindinys – yra saugomo objekto vertingoji savybė. Pagal dabartinį savivaldybės projektą, numatyta tašytus akmenis nulyginti – nupjauti, nudeginti paviršių ir nusklembti briaunas. Kyla pagrįstas klausimas: ar taip kultūros paveldui jautrius darbus vykdanti įmonė nepažeis objekto vertingųjų savybių? Kaip bus apsaugomos objekto vertingosios savybės nuo pažeidimų?“, – kėlė klausimus Andrius Kupčinskas.
Politikui klausimus kelia ir tai, kaip Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius prižiūri ir stebi tokio pobūdžio darbus Kaune, valstybės saugomoje senamiesčio teritorijoje. Ar paveldo niokotojai atsiperka tik eiliniu susirūpinimu ir įspėjimais, o gal jau tapo įprasta praktika skirti baudas už pažeidimus?
„2012 m. rekonstruojant A. Juozapavičiaus pr., visi analogiški akmenys buvo surinkti ir sandėliuojami S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, dalis akmenų buvo panaudota rekonstruotoms įvažoms į gyventojų kiemus iš A. Juozapavičiaus pr., o didesnioji dalis surinktų autentiškų akmenų atgulė Prisikėlimo bazilikos šventoriuje. Kyla klausimas: jei akmenys bus skaldomi, kur bus panaudota likusioji jų dalis? Šiuo atveju likusiąją dalį būtų galima panaudoti įgyvendinant Prisikėlimo bazilikos šventoriaus tvarkymo antrąjį etapą. Juolab darbus Vilniaus g. dabar vykdanti įmonė išgrindė ir Bazilikos šventorių“, – siūlė A. Kupčinskas.
Atlikus pirmuosius darbus Vilniaus g., aptikta archeologinių radinių – XVII a. monetų lobis, XVIX–VII a. medinis grindinys. Viešojoje erdvėje pasirodžiusioje informacijoje teigiama, kad unikalus medinis grindinys negalės būti išsaugotas, nes tai trukdo Vilniaus g. komunikacijų atnaujinimui. Tad A. Kupčinskas prašė KPD pateikti informaciją, kaip bus užtikrinama archeologinių radinių apsauga, kas vykdo ir toliau vykdys Vilniaus g. rekonstrukcijos archeologinės dalies darbų priežiūrą, kokių priemonių imsis KPD siekiant užtikrinti šios svarbios miesto arterijos apsaugą.
