Nuo 2021 m. sausio 1 d. pradės galioti naujas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas. Jis leis savivaldybėms sparčiau startuoti sprendžiant infrastruktūros problemas, plėtoti infrastruktūrą ir suvaldyti neracionalią urbanizaciją. „Kauno diena“ domėjosi, kaip įstatymą įgyvendinti yra pasirengusi Kauno rajono savivaldybė, kurios teritorijoje vyksta milžiniška plėtra.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, pasak aplinkos viceministro Mariaus Narmonto, reikalingas ne tik visoms šalies savivaldybėms, bet ir kiekvienam gyventojui, mat nuo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros labai priklauso žmogaus gyvenimo kokybė. Įstatymas panaikina buvusias teisines spragas, dėl kurių dažnu atveju savivaldybių infrastruktūros plėtra buvo chaotiška, ir numato aiškią jos teisinio reguliavimo sistemą.
Naujasis įstatymas numato, kaip savivaldybių infrastruktūra turi būti planuojama, įgyvendinama ir finansuojama, nustato fizinių ir juridinių asmenų, valstybės ir savivaldos institucijų teises, pareigas bei atsakomybę jos plėtros procesuose. Jis sudarys vienodas galimybes verslui, užtikrins priimtinas sąlygas naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis ir socialine infrastruktūra.
Reikės atlikti nemažai namų darbų
„Įstatymo tikslas – užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Kauno rajono savivaldybė, kaip ir visos savivaldybės, turi pasiruošti, parengti dokumentus, kad būtų sklandžiai vykdomas įstatymas, paskirti savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorių“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.
Be to, reikės atlikti nemažai namų darbų: patvirtinti savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijus, savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisijos sudėtį, įmokos tarifus, savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą, savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų panaudojimo planą ir ataskaitą.
Taip pat būtina nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką, patvirtinti kriterijus, pagal kuriuos bus nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.
„Šiuo metu Kauno rajono savivaldybė rengia Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimą, Kauno rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimą bei visas tvarkas, kuriomis vadovaujantis bus įgyvendinamas naujasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas“, – patikino Š.Šukevičius.
Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, nuo sausio 1 d. savivaldybėje atsiras nauja vyriausio inžinierius pareigybė. Inžinierius bus atsakingas už savivaldybės infrastruktūros sprendinių suderinamumą ir atitikimą patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams bei statybą reglamentuojantiems teisės aktams.
Privalumai – neginčytini
„Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (LVAT) pastaruoju metu buvo nagrinėjama daug bylų dėl infrastruktūros plėtros ir atnaujinimo bei dėl tokių darbų finansavimo, dažnai šalims nesutariant, ar buvo pasiekti reikiami rezultatai ir ar turi būti už tokius darbus atlyginama. Nesant aiškių finansavimo šaltinių ir jų sąlygų, tarp šalių dažnai kyla ginčai, o tai tik apsunkina savivaldybių infrastruktūros plėtrą“, – paklaustas, kokie yra naujojo įstatymo privalumai, sakė Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.
Didžioji dalis bylų dėl savivaldybių infrastruktūros plėtros yra susijusi su viešaisiais pirkimais ir jų sąlygų ginčijimu, dažnai dar net nepradėjus vykdyti darbų. „Taip pat LVAT nagrinėjami ginčai dėl koncesijos sutarčių, kurių pagrindu vykdoma infrastruktūros plėtra. Dėl to nauju reguliavimu siekiama aiškesnių infrastruktūros plėtros procedūrų su aiškiomis atsakomybės ribomis ir detaliu teisių ir pareigų paskirstymu“, – pabrėžė Urbanistikos skyriaus vedėjas.
Pasak M.Kruopio, nemaža dalis ginčų yra dėl detalių planų ar specialiųjų planų ginčijamo, kuriais buvo numatoma vykdyti infrastruktūros plėtros darbus. „LVAT vyksta daug ginčų dėl sudarytų infrastruktūros statybos sutarčių ir juose numatytų nuostatų dėl infrastruktūros naudojimo bei nuosavybės teisių, kadangi šalys dažnai tokių nuostatų nenustato ir sutartis sudaro pagal trumpų sutarčių šablonus, kas sukelia teisinius ginčus. Dėl to turėtų būti naudinga įtvirtinti pagrindines sutarties nuostatas, kuriomis būtų perduodama neatlygintinai savivaldybės infrastruktūra“, – mano M.Kruopis.
Taip pat per teisių praktiką yra ne viena byla dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, kuriose dažnai yra reikalaujama, kad valdžios subjektas būtų įpareigojamas paimti žemę visuomenės poreikiams, kai yra įrenginėjama infrastruktūra.
Praeities palikimas
Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja pripažino, kad pakaunėje esama statybos chaotiškumo. Tai lėmė ne tik Žemės reforma, bet ir rengiant teritorijų bendruosius planus neįžvelgta tokia sparti urbanizacijos eiga bei nenumatyti tam tikri sprendiniai ir saugikliai.
„Žemės reformos projektu buvo atkurta nuosavybė į žemę tokių ribų ir tokios konfigūracijos, kokios buvo nustatytos remiantis archyviniais ar istoriniais dokumentais. Tokia padėtis nesukuria galimybės gana chaotiškoje sklypų sistemoje numatyti tvarkingą, taisyklingą ir racionalų urbanizacijos procesą prioritetinėse teritorijose. Meškos paslaugą padarė ir sklypų formavimo pertvarkymo projektų palaiminimas bei suteiktos teisės būti šių projektų rengėjais žemėtvarkininkams. Todėl ir turime bedvasius bei standartinius kvartalus, nesusijungiančius į bendrą urbanistinį audinį“, – sakė I.Bertašiūtė.
Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja pabrėžė, kad Bendrojo plano sprendiniais buvo išgrynintos prioritetinės plėtros teritorijos, tačiau nebuvo numatytas šių teritorijų užpildymo eiliškumas, todėl prioritetinės teritorijos viduje atsirado vienas nuo kito nutolę kvartalai, nesujungti bendros inžinerinės ir socialinės infrastruktūros.
I.Bertašiūtės tvirtinimu, nemažai chaoso įnešė ir nekilnojamojo turto vystytojai: „Kartu su urbanizacija į prioritetinės plėtros teritorijas įžengė ir nemažai nesąžiningų vystytojų, kurių tikslas – tik ekonominė nauda ir kurie sklypus bei nebaigtus statyti namus išpardavę dingo: reorganizavosi ar bankrutavo, palikę pirkėjus kapanotis jų neišspręstose problemose.“
Chaosui atsirasti ir klestėti leido ir teisinės bazės spragos, nes teisės aktuose nebuvo įtvirtinta svarbiausia sąlyga statytojui ar vystytojui: pirma įrengiama infrastruktūra ir tik tuomet pradedama statinių statyba. „Teisės aktų norminiai reikalavimai labiau pritaikyti didžiųjų miestų poreikiams ir tai atvėrė vartus blokuotai traukinių statybai. Net ir kaimo vietovėje šie reikalavimai numato minimalų 4 a sklypo plotą vienam namui. Tokia konstanta tapusi nuostata sukėlė padarinius: blogą gyvenimo kokybę, automobilių statymo problemas, socialinės infrastruktūros perpildymą“, – sakė I.Bertašiūtė.
Statybų tempai nelėtėja
Kauno rajonas – vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų rajonų šalyje, o urbanizacijos tempai kasmet vis didėja. Nuo šių metų sausio 1 d. iki lapkričio 15 d. pakaunėje išduota 850 statybos leidimų, o pernai per tą patį 2019 m. laikotarpį – 837 leidimai.
Vyraujanti statybos rūšis Kauno rajone – naujų statinių statyba. Per beveik vienuolika šių metų mėnesių išduota 730 statybos leidimų naujų statinių statybai, tai sudaro 85 proc. nuo visų išduotų statybą leidžiančių dokumentų (SLD).
Vyraujantis statinių, kuriems išduoti SLD, paskirtis – gyvenamosios paskirties pastatai. Išduota 680 statybos leidimų gyvenamųjų (vieno, dviejų butų ir daugiabučių) pastatų statybai, tai sudaro 80 proc. nuo išduotų SLD.
Populiariausios vietos statytis Kauno rajone yra Garliavos apylinkių, Ringaudų, Domeikavos, Užliedžių ir Alšėnų seniūnijose.
Pasak Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos, statybos užbaigimo procedūros vykdomos tik negyvenamosios paskirties statiniams – per šiuos metus jau pasirašyti 53 statybos užbaigimo aktai.
Šias metais pakaunėje iškilo trys sandėliavimo, šeši gamybos, penki komercinės, šeši kitos paskirties pastatai, naujai pastatyta ir modernizuota penkiolika daugiabučių.
Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena”
