Vos tik termometro stulpelis pakyla aukščiau, lietuvių virtuvėje beveik be konkurencijos įsitvirtina šaltibarščiai. „Rimi“ atstovai sako, kad nors dažniausiai renkamasi klasikinis receptas, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip šį patiekalą pritaikyti savo skoniui. Vieni eksperimentuoja su ingredientais, kiti ieško subtilesnių, tačiau netikėtų skonio akcentų, leidžiančių pažįstamą patiekalą atrasti iš naujo.
„Šylant orams pastebime, kad pirkėjai dažniau renkasi lengvesnius, gaivesnius patiekalus, o kartu auga kefyro, šviežių daržovių ir bulvių paklausa. Vis daugiau dėmesio skiriama ir ingredientų kokybei bei paprastiems, lengvai derinamiems produktams, todėl dabar puikus metas ruošti šaltibarščius su kokybiškais produktais už palankią kainą“, – sako „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Luka Lesauskaitė.
Šaltibarščiai ne visada buvo rožinės spalvos
Nors šiandien šaltibarščiai daugeliui siejasi su kefyru ir burokėliais, istoriškai šis patiekalas buvo visai kitoks. Senosios šaltos sriubos Rytų Europoje buvo gaminamos iš raugintų gėrimų – rūgpienio, pasukų ar net duonos giros. Tokie patiekalai buvo ne tik gaivinantys, bet ir praktiški, nes rauginti produktai ilgiau išsilaikydavo šiltuoju metų laiku.
Burokėliai į šaltas sriubas atkeliavo vėliau, o kartu su jais atsirado ir šiandien įprasta rožinė spalva. Iki tol sriubos dažniau buvo šviesios, žalios ar gelsvos, priklausomai nuo naudojamų ingredientų. Įvairiuose regionuose buvo naudojamos skirtingos daržovės – ridikėliai, žalumynai, net laukinės žolelės, todėl šaltibarščiai neturėjo vieno apibrėžto recepto.
Įdomu tai, kad panašių šaltų sriubų galima rasti ir kitose šalyse – pavyzdžiui, lenkų „chłodnik“ ar latvių šaltos sriubos variantai taip pat remiasi raugintais pieno produktais. Tai rodo, kad šis patiekalas yra platesnės kulinarinės tradicijos dalis, kuri laikui bėgant įgavo skirtingas formas.
Kas lemia gerą šaltibarčių skonį?
Nors šaltibarščiai atrodo paprastas patiekalas, jų skonis priklauso nuo kelių svarbių elementų derinio. Vienas pagrindinių – rūgštumo ir gaivumo balansas. Per rūgštus kefyras ar per didelis burokėlių kiekis gali užgožti kitus skonius, todėl svarbu išlaikyti proporcijas.
Ne mažiau reikšminga ir ingredientų kokybė – šiam patiekalui rekomenduojama rinktis specialiai šaltibarščiams skirtą kefyrą, kuris yra švelnesnio skonio ir geriau subalansuotas. Tokį kefyrą galima rasti prekybos centruose.
Svarbus ir paruošimo būdas. Smulkiai tarkuoti burokėliai suteikia sriubai vientisumo, o stambiau pjaustyti agurkai – traškumo ir gaivumo. Krapai ir svogūnų laiškai suteikia aromato, kuris yra neatsiejama šio patiekalo dalis. Šaltibarščiai turėtų būti gerai atvėsinti, nes tik tada atsiskleidžia visas jų skonis. Na, o kad šaltibarščiai nepabostų „Rimi“ atstovai dalinasi, kiek neįprastu šaltibarščių receptu.
Šaltibarščiams su lengvai sūdyta lašiša ir krienais Jums reikės:
· 1 l „Rimi šaltibarščiams“ kefyro
· 2–3 virtų burokėlių
· 1 ilgiavaisio agurko
· 2 virtų kiaušinių
· saujos krapų
· saujos svogūnų laiškų
· 100 g lengvai sūdytos lašišos
· 1 valgomo šaukšto krienų
· druskos, pipirų pagal skonį
Gaminame. Burokėlius sutarkuokite stambia tarka ir sudėkite į dubenį. Agurką supjaustykite smulkiais kubeliais, suberkite smulkintus krapus ir svogūnų laiškus. Supilkite kefyrą, išmaišykite ir pagardinkite druska, pipirais ir įmaišykite šaukštą krienų. Jie suteiks patiekalui lengvo aštrumo ir išryškins kitus skonius.
Įdėkite smulkintus virtus kiaušinius, o prieš patiekiant – gabalėliais supjaustytą lengvai sūdytą lašišą. Švelnus žuvies skonis suteiks patiekalui naują dimensiją ir padarys jį sotesnį. Patiekite su karštomis virtomis bulvėmis. Skanaus!
O galima ir kitaip
Viskas būtų beveik tas pats, bet užkandai į foliją suvyniojate ir orkaitėje gabalėliais supjaustytą silkę bei bulves. Kepti 180 laipsnių temperatūroje maždaug 45 minutes. Vietoje lašišos silkė ir reiktų baziliko. Bus skanu. Taip teigia Tomas Čyvas.
