Pirmadienį, gegužės 9 dieną, Kauno miesto apylinkės teismas atsivertė ir atidėjo įdomią bylą, kurios baigtis lems – kas ištiks Kauno Ąžuolyną? Kalbama ne tik apie sklypą, esantį adresu – Vydūno alėja 4. Atsiras čia beveik 3 000 automobilių stovėjimo aikštelė, aptarnausianti Dariaus ir Girėno stadioną, ar ne? O jei taip – ką laimės Kaunas?
Bylos esmė
Ieškovė UAB „Trasanta“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su prevenciniu ieškiniu atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai siekdama apginti ir apsaugoti savo subjektines teises nuo neteisėtų, jos nuomone, veiksmų. Mat norima žemės sklypą, kurio registro Nr. 19/2237, esantį adresu Vydūno al. 4, ir jame esančius, bendrovei priklausančius paimti visuomenės poreikiams.
Ginčo tarp verslininkų ir savivaldybės metu sklype nevyksta niekas. Kauno širdyje esanti teritorija tikrai negražėja. Kai kurie kauničiai teigia, kad šis miesto lopinėlis virsta „šabakštynu“. Visuomenininkų ir ekspertų nuomone, pirmiausia kaltos savivaldybės ambicijos.
Bendruomenė prieš
Asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ pirmininkė Laura Ramanauskaitė teigia, kad merija su bendruomene tiesiog žmoniškai nesikalba.
Bendruomenės aktyvistai, kaip primena L. Ramanauskaitė, yra inicijavę peticiją, po kuria pasiaršė apie 9000 žmonių. Į savivaldos ginčą su verslu, jos teigimu, kištis žmonės nenori.
„Tai istorinė Kauno Ąžuolyno dalis, kuri turi būti į jį sugrąžinta. Čia gali įsikurti vaikų žaidimų aikštelės, kavinė ar net kelios, kas tik nori. Mažiausia ko reikia – įvardinta automobilių stovėjimo aikštelė ten, kur ir šiaip gatvės pravažumas mažas, piko valandomis formuojasi kamščiai. Mes nesame prieš pažangą. Mes džiaugiamės, kad savo stadionu lenkiame Vilnių, tiesiog turi būti rasti kiti sprendimai – galbūt daugiaaukščiai parkingai.“ – sakė pašnekovė portalui kaunieciams.lt.
Su bendruomene Kauno merija, pasak visuomenininkės bendrauja tik oficialiais raštais, o savivaldybės santykiai su verslu turėtų būti sprendžiami civilizuotai.
„Bendruomenei geriausia būtų, kad sklypas iš privačių rankų grįžtų savivaldybės nuosavybėn ir būtų reintegruotas į istorinį Ąžuolyną. Idealu būtų, jei merija su verslininkais susėstų ir išspręstų šį klausimą derybų keliu. Ne, kol nėra aiškumo, negali nieko investuoti nei miestas, nei privatus verslas. <…> Ąžuolynas, beje, patenka į Europos saugimų teritorijų sąrašą. Grąžinus minimą sklypą atgal į jį – būtų saugoma ir ši teritorija. Nereikia čia nei stovėjimo aikštelių, nei kotedžų,“ – sakė L. Ramanauskaitė.
Architektas žodžių nesirenka
Lietuvos architektų rūmų tarybos narys. Laikraščio „Statybų pilotas“ redaktorius, straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais autorius Audrys Karalius teigia, kad merijos užmačios, urbanstine prasme, yra keistokos.
„ Puikiai suprantame, kad automobilių parkingas tai nėra kažkoks tiesiog pasyvus dalykas, tai yra aktyvus dalykas. Parkingas tai yra kaip variklis su atvažiuojančiais, išvažiuojančiais automobiliais, su „panoramkėmis“, tuomet kai nevyksta renginiai. Tam tikra fauna ten paišo saulės žvagždes ir t.t. Tai yra tokia subkultūra ir visa šitą šūdą, atsiprašau už tą nekonvecinį žodį, mes įkišame į pačią sakraliausią Kauno vietą, nes Ąžuolynas tai yra ne šiaip sau – ne pušynas, ne alksnynas, ir ne beržynas.
Ąžuolynas tai yra didelė Romuva ir tai yra fenomenalu, kad Kauno centre yra toks didelis plotas sakralaus miško ir mes jį arba puoselėjam, arba naikinam. Šiuo atveju tai yra visiška mentalinė erozija ir visiškas urbanistinis išprotėjimas. Tiesą pasakius dabar būsiu visiškai nešvelnus už tokius projektus žmones reikėtų šaudyti.
Ir aš manau, kad tiesiog mirties bausmė Lietuvoje turėtų būtų atkurta vien dėl architektūrinių nusikaltimų. Tai yra ne šiaip na kažkoks na sprendinys, ne šiaip kažkoks sakykim klaida, kažkoks ne visiškai adekvatus, tai yra toks nusikaltimas, už kurį vertėtų šaudyti. Ar aiškiai pasakiau?,“ – portalui sakė architektas.
Problemą sukūrė meras?
Viena iš dingsčių didelei aikštelei yra Dariaus ir Girėno stadionas. Į ten vyksiančias varžybas kažkaip reikia atvažiuoti, o paskui išvažiuoti.
„ Tą stadiono problemą sukūrė mūsų mylimas meras (Visvaldas Matijošaitis, – red. past.). Aš daug galvojau apie tą stadioną vaikščiodamas ten. Tai yra mano mylimiausia Kauno vieta. Žiūrėkite, Steponas Darius kažkada įkūrė šitoje vietoje stadioną kaip tokioje niekam nereikalingoje pelkėtoje vietoje miesto pakraštyje. Bet jo stadionas tai buvo futbolo laukas, su keliom medinių suolų eilėm. Toks kuklus artimas gamtai objektas. Ir dabar šitie idiotai prisirišę prie neva istorinio fakto, kad čia buvo įkurtas pirmas Kauno stadionas.
Iš jo augina ir augina milžiniško dydžio betoninį monstrą, tai yra visiškai ne tas pats kas buvo tiesiog pieva, išlyginta nuo kurmiarausių ir penkios eilės medinių suolų. Tai yra visiškai ne tas pats. Jie sukuria labai didelį urbanistinį magnetą. Jie sukuria labai dideles urbanistines problemas sus didžiuliais momentiniais žiūrovų pliūpsniais, atvažiuojant ir išvažiuojant iš renginio. Ir po to jie staiga supranta, kad oi čia yra problemos, nes miesto audinys tam visiškai yra netinkamas, tai yra smulkus kapiliaras, ten nėra jokių metro, kas yra Vakaruose. Tokiais atvejais yra kokia nors metro linija, teritorija drenuojama ir pan.
Na tai va, jei (merija) sukuria milžinišką problemą ir tada tą problemą savo idiotiškais būdais bando taisyti dar didesnėmis problemomis – darydami parkingus, kurie yra visiškai ne Žaliakalnio mastelio. Žaliakalnis eina dabar UNESCO, Žaliakalnis stovi ant UNESCO slenksčio,“ – sako jis.
Koks tas visuomenės poreikis?
Kauno merija yra viešai pasisakiusi, kad svarbiausia yra paimti sklypą visuomenės poreikiams, bet stovėjimo aikštelės ten gal ir nebus. Iš esmės tai pripažinta, kad tikslas yra perimti turtą, nedeklaravus jokios aiškios vizijos – kokį būtent tą visuomenės poreikį norima įgyvendinti.
Bylos dokumentuose minimo galiojančio detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta: „Šiame detaliajame plane tikslinamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis (remiantis UAB „Magnus dekoratyvinis centras“ 2001 11 07 raštu adresuotu Kauno miesto savivaldybei Kauno miesto merui „Dėl žemės naudojimo paskirties patikslinimo) – K3 – komercinės paskirties smulkaus verslo objektų teritorija (poilsio, turizmo informacijos bei kitokiems objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti)“. „Rekomenduotina <…> atstatyti oranžeriją.“
„Tai buvo sodininkystytės funkcija. Tai yra funkcija, kuri dera prie ąžuolyno, prie parko ir taip toliau. – merija – dabar kalba apie parkingą apie asfaltuotą kietą plotą. Tai yra nu absoliučiai nederanti funkcija, čia yra na visiškai dekonstruktyvus ir savižudiškas miezstui elgesys. Visuomenės poreikiais nekveia,“ – sako A. Karalius.
Visuomenininkai taip pat akcentuoja, kad svarbiausias visuomeninis interesas – rekreacinė sklypo ir viso bendrai Ąžuolyno funkcija.
Visuomenininkė L. Ramanauskaitė priduria, kad idealu būtų ne bylinėtis, o susitarti. „Aš suprantu ir kodėl verlsas dabar nieko neinvestuoja į šią teritoriją. Nėra aiškumo, tai niekas ir nenori kišti pinigų. Kas teisiškai stipresnis – tas ir laimės. Bet logiškiausia būtų, jei savivaldybė su verslininku, kas jis bebūtų, sėstų, sutartų dėl sąžiningų atlyginimo ar investicijų sąlygų. Bendruomenei svarbu grąžinti Ąžuolyno dalį į Ąžuolyną. Ar ten esama mero interesų, ar ne – informacijos neturiu. Mes interesų mūšyje nedalyvaujame,“ – kaunieciams.lt sakė ji.