Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Video
  • Renginiai
  • Grupės
  • Apklausos
  • Horoskopai
Menu Close
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Kriminalai
    • Sportas
    • Video
  • Renginiai
  • Grupės
  • Apklausa
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Paveldui saugoti – centimetro tikslumo skaitmeniniai modeliai

  • 2022-06-10
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Kultūra, Miestas, Mokslas
Dalinkitės

Nenaudojamos ir apleistos dvarų sodybos, unikalūs medinės architektūros pavyzdžiai ar Ukrainoje nuo karo nukentėję istoriniai statiniai greitu metu gali tapti prarastu paveldu. Jį išsaugoti skaitmeniniu pagrindu ir sukaupti duomenis vėlesniam tokių objektų atstatymui ar rekonstravimui gali padėti šiuolaikinės technologijos. KTU Statybos ir architektūros mokslininkai tikina, kad svarbių statinių skaitmeniniai modeliai, galintys pasiekti 1 cm tikslumą ir užfiksuoti objektų esamą būklę, turi būti kuriami jau dabar.

Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su Kultūros paveldo departamentu įgyvendina architektūrinių apmatavimų neprižiūrimiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams projektą,  naudojant fotogrametrijos metodus.

Grėsmė paveldui

Pasak KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) tyrėjos Aušros Mlinkauskienės, šiuo metu Lietuvos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre yra registruoti 26 tūkstančiai paveldo objektų, iš kurių vien statinių potipyje yra registruoti 8,5 tūkstančiai vertybių. Tiesa, šis sąrašas yra nuolatos kintantis, priklausomai nuo naujai išaiškinamų paveldo vertybių skaičiaus ar esamų paveldo vertybių destrukcinių pokyčių.

Aušra Mlinkauskienė
Aušra Mlinkauskienė

„Paveldo objektų autentiškumo kaita pasireiškia nekilnojamojo kultūros paveldo objekto aplinkos, struktūros, formos, dekoro elementų, medžiagiškumo, funkcijos ir netgi dvasinio įprasminimo transformacijomis“, – sako A. Mlinkauskienė.

Mokslininkė tikina, kad Lietuvoje viena iš dažniausių paveldo kaitos priežasčių – jų autentiškųjų savybių praradimas atliekant remonto, rekonstravimo ar kitus paveldo tvarkymo darbus. Tačiau yra ir kitų, neatitaisomų žalų.

„Paveldo objektų kaitos pobūdis gali būti labai įvairus, kuriam įtaką daro ilgalaikis, trumpalaikis ar momentinis pokytis. Momentinio pokyčio įtakos reiškiniais galime laikyti gaisrus, įvykusius paveldo objekte, stichines nelaimes ar sprogdinimus karo atveju. Šiuo metu, esant nestabiliai politinei situacijai, pastarasis galimas poveikis paveldo objektams tampa ypač aktualus“, ­– tikina KTU SAF tyrėja.

Esamos politinės situacijos ir paveldo objektų kaitos kontekste kyla klausimas, kokių priemonių reikėtų imtis, norint išsaugoti nekilnojamuosius kultūros paveldo objektus.

„Šiuo atveju yra svarbus ne tik paveldo objektų išsaugojimas fizine prasme, bet ir jų savybių fiksavimas archyviniam išsaugojimui. Tam tinkamiausia priemonė yra objektų skaitmeninimas ir duomenų saugojimas skaitmeninėje formoje, kurie vėliau gali būti panaudojami objektų atstatymui, renovacijai, remonto darbams“, – vieną iš sprendimų siūlo KTU mokslininkė, pridurdama, kad tokia forma leistų atverti visuomenei saugomas kultūros vertybes, sudarytų galimybes naudotis jomis nuotoline prieiga.

Skaitmeniniai modeliai – ypač tikslūs

Vytautas Bocullo
Vytautas Bocullo

KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro mokslininkas Vytautas Bocullo, su specialistų komanda įgyvendinęs ir sukūręs keleto paveldo objektų skaitmeninius modelius, tikina, kad visos reikalingos technologijos yra pasiekiamos.

„Šiandien egzistuojančios technologijos kaip LiDar (lazerinis skenavimas) ar bepiločių orlaivių fotogrametrija leidžia gana dideliu tikslumu kurti pastatų ar net ištisų kvartalų skaitmenines kopijas. Toks modelis gali sėkmingai atvaizduoti pastato ir kito paveldo objekto vertingąsias savybes, ar kitus duomenis, kurių prireiks jeigu, tarkim, po griūties turėsime atkurti neišlikusį objektą.

Taikant šiuos metodus pastatų geometrija gali būti atkuriama 1 cm tikslumu, tačiau didelis tikslumas reikalauja ilgesnio modelio kūrimo laiko, o pats modelis užima daugiau kompiuterinės atminties. Dėl to, kuriant tokius modelius reikia optimaliai parinkti reikalingą detalumo lygį (angl. „level of detail“): dideli plotai gali būti skaitmenizuoti mažesniu detalumu, tuo tarpu atskiri kultūros paveldo objektai – kur kas didesniu“, – patirtimi dalinasi V. Bocullo.

Mokslininkas taip pat skatina nedelsti ir kurti svarbių statinių skaitmeninius modelius jau dabar, taip išsaugant jų atkūrimo galimybę ir po kitų nelaimių.

„Paveldo objektų skaitmeninius dvynius tikrai verta kurti, nes sunykus statinio detalėms, ar, blogiausiu atveju, griūčiai – turėtume modelį, pagal kurį galima atkurti paveldo objektą. Pavyzdžiui, buvo nuomonių, kad po Dievo Motinos katedros gaisro Paryžiuje restauraciją galima atlikti pagal anksčiau sukurtą modelį kompiuteriniam žaidimui. Nors idėja ir nebloga, visgi, žaidimo modelis nebuvo tinkamas“, – teigia V. Bocullo.

Žingsniai šia kryptimi jau yra žengiami

Viešpaties Atsimainymo cerkvė
Viešpaties Atsimainymo cerkvė

Europos politikos lygiu svarbus posūkis įvyko, kai 2019 metais buvo pasirašyta Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bendradarbiavimo deklaracija dėl kultūros paveldo skaitmeninimo pažangos. Deklaracijoje numatyta visuotinė Europos kultūros paveldo objektų, paminklų ir vietų skaitmeninimo iniciatyva bei skaitmeninių kultūros išteklių pakartotinis panaudojimas, skatinant piliečių įsitraukimą, novatorišką kultūros paveldo objektų panaudojimą ir skaitmeninio kultūros paveldo sektoriaus stiprinimą.

Mokslo ir studijų institucijų įsitraukimas į paveldo objektų skaitmeninimo veiklą yra neatsiejamas pažangos rodiklis.

Iki šiol, KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras bendradarbiaudamas su Kultūros paveldo departamentu yra sukūrę dviejų kultūros paveldo objektų skaitmeninius modelius: Viešpaties Atsimainymo cerkvės (unikalus objekto kodas 37608), esančios Kauno mieste (Radvilėnų pl. 1A) ir Muitinės pastato (unikalus objekto kodas 2297), esančio Rokiškio rajono savivaldybėje, Pandėlio seniūnijoje (Suvainiškio mstl., Paupio g. 4).

2022 metais planuojama apmatuoti 4 nekilnojamojo kultūros paveldo objektus ir sugeneruoti jų modelius.

KTU informacija.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

Kauno rajone – Čekiškėje – vėl zvimbė varikliai

2022-08-16

Per 5 metus ikimokykliniam ugdymui bus skiriami 78 mln. eurų, šalyje – 19 naujų darželių

2022-08-16

Prezidentas pritaria elektros rinkos liberalizavimo atidėjimui

2022-08-16

Mokytis profesinėse mokyklose pakviesta beveik 18,5 tūkst. jaunuolių

2022-08-16

Ėjikas Arturas Mastianica Europos čempionate liko septynioliktas

2022-08-16

Roma 2022: R.Meilutytė ir K.Teterevkova pateko į 50 m plaukimo krūtine pusfinalį

2022-08-16

UCI „MTB Marathon Series“ varžybose Turkijoje – Katažinos Sosnos pergalė

2022-08-16

Advokatai neigia FNTT kalbas esą jie prisideda apeinant sankcijas Rusijai

2022-08-16

Šalies rekordą pagerinęs dviratininkas Justas Beniušis Europos čempionate – 14-as

2022-08-16

T.Bučma ir toliau žais Lietuvos salės futbolo čempionų gretose

2022-08-16

Kaune neblaivaus vairuotojo gaudynėse aidėjo šūviai

2022-08-16

Ieva Zarankaitė ir Simas Bertašius nepateko į finalines Europos čempionato varžybas

2022-08-16

Kauno mariose, Nemune ir Elektrėnų mariose kariai mokysis inžinerinės žvalgybos

2022-08-16

Obuolių krituolių nebereikia

2022-08-15

Lietuvos 3×3 krepšinio lygos sezonas uždarytas „Riviles“ triumfu

2022-08-15

Kotryna Teterevkova iškovojo pirmąjį karjeroje Europos čempionato medalį

2022-08-15

Lietuvos maratonininkai Europos čempionate liko toli nuo lyderių

2022-08-15

Kaunas tvarkys Aleksote esančią Liepų alėją

2022-08-15

Lietuvos mokslininkų kuriama IT naujovė leis efektyviau aptikti balso patologijas

2022-08-15

Pinigų perlaidos Lietuvoje siunčiamos vis rečiau

2022-08-15

Reikia uždrausti grybauti ir vibratorius

2022-08-15

A. Šidlauskas pateko į dar vieną Europos plaukimo čempionato pusfinalį

2022-08-15

Valdininkija taupys elektrą

2022-08-15

Lietuvos vyrų regbio-7 rinktinė debiutiniame pasaulio „Challenger“ serijos turnyre užėmė devintą vietą

2022-08-15

COVID-19 statistika:126 nauji atvejai, 4 žmonės mirė

2022-08-15

Įspūdinga: tinklininkai P. Stankevičius ir A. Knašas laimėjo antrąjį „Pro Beach Tour“ turnyrą iš eilės

2022-08-15

Prieš Izraelį dominavę jaunučiai – grupės nugalėtojai

2022-08-15

Nuo Žolinių leidžiama medžioti kai kuriuos laukinius gyvūnus ir paukščius

2022-08-15

Europa – po lietuvių kojomis: krepšinio pirmenybių finalo trileryje jaunės palaužė Ispaniją

2022-08-15

A. Šidlauskas – penktas Europoje, D. Rapšys ir K. Teterevkova plauks finale

2022-08-14



Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Rekvizitai

UAB “Informacinis centras”
Įmonės kodas: 305930633
PVM mokėtojo kodas: LT100014557711
Banko sąskaita: LT897044090102522014

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Copyright © 2022 Kauniečiams kasdienės naujienos

wpDiscuz