Kovo 21–22 d. Vilniaus VGTU inžinerijos licėjuje vyko jau daugiau kaip du dešimtmečius organizuojama Nacionalinė vokiečių kalbos olimpiada, kurioje dalyvavo 14–18 metų amžiaus mokiniai iš visos Lietuvos. Laimėtojomis tapo ir į Tarptautinę vokiečių kalbos olimpiadą Vokietijoje vyks Augustė Salominaitė iš Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos bei Gabrielė Stankauskaitė iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos. Renginio organizatoriai džiaugiasi, kad susidomėjimas vokiečių kalba pastaruoju metu didėja, daugėja ir tarptautinius vokiečių kalbos egzaminus laikančiųjų skaičius.
Lietuvos mokinių vokiečių kalbos olimpiada kiekvienais metais vyksta vis kitame mieste, šiais metais po ilgos pertraukos ji vėl vyko Vilniuje. Kasmet į šį mokslo renginį atvyksta geriausi šalies mokiniai, praėję 2 atrankos etapus – mokyklinį ir savo miesto ar rajono. Šįkart Nacionalinėje vokiečių kalbos olimpiadoje dalyvavo 58 mokiniai iš visos Lietuvos.
A2 kalbos lygio kategorijoje I vietos laimėtoja tapo Saulė Staniulionytė iš Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos (mokytoja Rasa Mackonienė), B1 kalbos kategorijoje – Augustė Salominaitė iš Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos (mokytoja Vilija Juknevičienė), B2 kalbos kategorijoje – Atėnė Goštautaitė iš Kauno jėzuitų gimnazijos (mokytoja Lina Milkintienė).
Į Tarptautinę vokiečių kalbos olimpiadą vyks ir Lietuvą atstovaus Augustė Salominaitė iš Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos ir Gabrielė Stankauskaitė iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos. Mokinės gavo Goethe`s instituto stipendijas dalyvavimui Tarptautinėje olimpiadoje.
Olimpiados koordinatorė Vilma Maniušienė dalijasi, kad dalyviai turėjo daug ir įvairių užduočių, kurios buvo parengtos Tarptautinės vokiečių kalbos olimpiados formatu.
„Mokiniai olimpiadoje atliko įvairias kūrybiškas užduotis: rašė publicistinius tekstus jaunimo portalui, grupelėse rengė ir pristatė prezentacijas užduota tema, diskutavo aktualiomis temomis. Be to, penktadienį mokiniai dalyvavo smagiame orientaciniame žaidime po Antakalnį“, – pasakoja renginį organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Gebėjimų ugdymo skyriaus renginių koordinatorė V. Maniušienė.
Auganti vokiečių kalbos svarba
Organizatorė džiaugiasi, kad susidomėjimas vokiečių kalba Lietuvoje pastaruoju metu didėja. Ji yra didžiausios dalies – net apie 100 milijonų ES gyventojų gimtoji kalba.
„Šiais mokslo metais vokiečių kaip antrąją užsienio kalbą pasirinko apie 30 proc. šeštos klasės mokinių, kai prieš 2 metus vokiečių mokėsi maždaug 16–17 proc. moksleivių. Daugėja ir tarptautinius vokiečių kalbos egzaminus laikančiųjų skaičius. Kadangi vokiškai kalbančių specialistų poreikis Lietuvoje yra didžiulis, vokiečių kalba tampa dideliu konkurenciniu pranašumu darbo rinkoje. Ji yra naudinga tiek dirbant Lietuvoje, tiek kuriant tarptautinę karjerą verslo, finansų, mokslo srityse“, – sako ji.
V. Maniušienė pamini, kad džiugu matyti ir vis didesnį įvairių organizacijų, mokyklų, įmonių įsitraukimą, kurios ne tik prisideda prie olimpiados, bet ir skatina atkreipti visuomenės dėmesį į vokiečių kalbos naudą. Pavyzdžiui, iniciatyvos partnerė „Lidl Lietuva“ suteikia galimybę savo kolektyvo nariams mokytis šios kalbos.
„Smagu, kad vis daugiau moksleivių įžvelgia vokiečių kalbos naudą, svarbą ir renkasi mokytis šią kalbą. Vokietija ir vokiečių kalba mums artima dėl „Lidl“ tinklo kilmės. Vertiname darbuotojus, kurie geba kalbėti šia kalba, tačiau pasirūpiname ir tais, kurie šios kalbos nemoka. Administracijos darbuotojams, norintiems išmokti vokiečių kalbą, sudarome tinkamas sąlygas ir suteikiame priemones“, – teigia „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė S. Savickienė.
Ji pažymi, kad prekybos tinklas „Lidl“ įkurtas Vokietijoje, todėl šios kalbos mokėjimas „Lidl“ darbuotojams leidžia tobulėti ir atveria papildomas tarptautinės karjeros galimybes.
„Vertiname tarptautinės karjeros patirtį, todėl mūsų administracijos darbuotojai turi ne vieną galimybę išvykti ir išbandyti save užsienyje. Taip pat darbuotojams siūloma išvykti ir ilgesniam laikui, pavyzdžiui, pasinaudojant darbo rotacijos programa. Žinoma, viena iš komandiruočių krypčių – Vokietija, todėl šios kalbos mokėjimas dar labiau sustiprina galimybes augti ir tobulėti profesinėje srityje“, – pasakoja S. Savickienė.
Praverčia ir dirbant Lietuvoje
V. Maniušienės teigimu, vokiečių kalbos svarba Lietuvoje auga stiprėjant ryšiams su Vokietija. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonėms bendradarbiaujant su Vokietijos organizacijomis, mokantiems vokiečių kalbą, atsiveria nauji horizontai.
„Vokiečių kalba naudinga ne tik keliaujant ar bendraujant su į šalį atvykusiais vokiečiais. Šios kalbos mokėjimas neabejotinai pasitarnauja karjerai Lietuvoje: ekspertai teigia, kad specialistai, mokantys vokiečių kalbą, turi pranašumą darbo rinkoje Lietuvoje ir gali gauti 15 proc. ir daugiau didesnį atlyginimą“, – tvirtina V. Maniušienė.
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros atstovė priduria, kad vokiečių kalbos mokėjimas naudingas ir svarstantiems studijuoti Vokietijoje: šioje šalyje yra apie 400 universitetų, kuriuose galima rasti studijų programą bet kurioje srityje. Didžioji dalis studijų Vokietijoje yra nemokamos, o studentams yra suteikiama galimybė gauti stipendiją.
